Naujausios
Sveikatingumą skatina apleistuose stadionuose
Šiemet šalia Šiaulių Jovaro gimnazijos turėtų atsirasti nauja sporto aikštė. Tai antroji miesto ugdymo įstaiga, turėsianti naują stadioną. Kitų mokyklų vadovai piktinasi: mokiniams tenka bėgioti suirusiais takais, žaisti futbolą tam nepritaikytose aikštėse. Ten lankosi ir miestiečiai, bet stadionams atnaujinti lėšų neranda nei valstybė, nei Savivaldybė.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Atnaujins progimnazijos stadioną
Šiaulių Jovaro progimnazijos vaikai gali sportuoti tik mokyklos salėje. Pavasarį krosus bėga aplink mokyklą. Progimnazija stadiono niekuomet neturėjo. Šalia jos plyti užžėlusi aikštė, kurioje gyventojai mėgsta vedžioti šunis.
Pasak gimnazijos direktoriaus Arvydo Kukanauzos, prieš aštuonerius metus buvo parengtas naujo stadiono projektas. Jis ne kartą buvo įtrauktas į miesto strateginį planą. Tačiau lėšų vis neužtekdavo.
„Mes – viena didžiausių mokyklų mieste. Mokosi 750 mokinių. Pavasarį vaikams būtina išeiti į lauką. Kalbame apie sveikatą, fizinį aktyvumą, bet neturime stadiono. Nesąmonė. Kartais vedame vaikus į lengvosios atletikos maniežą. Bet ten neprivedžiosi. Aplinkui arti nėra jokio stadiono“, – komentavo A. Kukanauza.
Vyriausybė naujo stadiono statyboms lėšų rado. Parengtas techninis projektas. Jame numatyti trys etapai. Iš pradžių ketinama įrengti aikštyną ir pakloti dangą. Vėliau šalia mokyklos turėtų išdygti krepšinio ir tinklinio, o galiausiai – ir teniso aikštelės. Visa tai kainuos 734 400 eurų. Šiaulių savivaldybė privalo prisidėti 20 procentų.
Lėšų užteks tik aikštynui
Pirmasis etapas (aikštyno įrengimas) atsieis 382,6 tūkstančio eurų. Tam Vyriausybė kol kas skyrė tik 115 tūkstančių eurų. Dar tiek pat žada atriekti ir kitąmet. Statybas pradėti planuojama šiemet.
„Valstybės skirtų lėšų pirmajam etapui neužteks. Viešųjų pirkimų konkursas paskelbtas, su laimėjusiu rangovu turime atsiskaityti per 60 dienų. Todėl Savivaldybė visą reikiamą sumą dengs iš biudžeto. Ją susigrąžinsime kitais metais, kai valstybė skirs kitą lėšų dalį“, – informavo Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ija Jencienė.
Paskelbtame konkurse dalyvauja šešios įmonės. Pasiūlytą mažiausią ir didžiausią kainą skiria 150 tūkstančių eurų. Konkurso laimėtojas paaiškės balandžio viduryje.
Jei viešųjų pirkimų konkursas neužsitęs, stadiono aikštynas turėtų būti įrengtas jau spalio 1 dieną. Lėšas Savivaldybė įsipareigojo įsisavinti iki gruodžio 1 dienos.
Kada šalia mokyklos iškils krepšinio, tinklinio ir teniso aikštės – neaišku. Tam Vyriausybė lėšų skirti kol kas nežada.
Sporto mokykla – be tinkamo stadiono
Šiauliuose veikia per 30 mokyklų. Beveik visų stadionai kapitaliai remontuoti nebuvo nuo ugdymo įstaigų įkūrimo.
"Romuvos" gimnazija – vienintelė, kurios mokiniai sportuoja moderniame stadione. Jis už 300 tūkstančių litų rekonstruotas 2012 metais.
Mokykla savo lėšomis stadioną apsijuosė ir tvora. Tačiau dėl lėšų stygiaus iki šiol liko neįgyvendinti dar du projekte numatyti etapai. Turėjo būti pastatytos krepšinio, teniso, tinklinio aikštelės, tribūnos, įrengtas apšvietimas ir t. t.
Šiaulių sporto vidurinei mokyklai atnaujinti taip pat parengtas investicinis projektas. Vienas jo etapų – stadiono statyba, tik neaišku, kada ir iš kur gaus lėšų.
Iki šiol jos stadionas rekonstruotas nebuvo. Išskyrus dirbtinės dangos aikštę – ji atnaujinta prieš dešimt metų.
„Takai nusidėvėję, neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kad jį rekonstruoti būtina, pastebėjome jau prieš daugiau nei dešimtmetį, kai pradėjome formuoti sporto klases“, – sakė Šiaulių sporto vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė.
Tokiomis sąlygomis sportuoja 197 vaikai. Mokykloje – penkiolika sporto šakų.
Stadionu naudojasi ir gyventojai, žaidžia futbolą.
Bėgioja suirusiais takais
„Stadiono būklė prasta. Takai suirę. Futbolo aikštė nekokia. Tačiau kai prasideda sezonas, kūno kultūros mokytojai veda į lauką vaikus, organizuoja veiklas pagal galimybes, stengiasi užtikrinti saugumą, parodo vaikams, kur saugiai bėgioti. Takai išminti – kreipiamės į tėvelius, kad paragintų vaikus vaikščioti tik pėsčiųjų takais, o ne per futbolo stadioną“, – pasakojo Gegužių progimnazijos direktorės pavaduotoja Rita Tamašauskienė.
Stadione sportuoja ir miesto gyventojai. Vasarą čia laiką leisti ypač mėgsta vaikai, paaugliai. Ne visi tai daro atsakingai. Po jų apsilankymų dirbtinės dangos aikštelė dabar kone avarinės būklės – išmindytas grindinys, išlaužytos lentos.
Gegužių progimnazijos ir dar kitų septynių ugdymo įstaigų stadionai įtraukti į 2015–2017 metų strateginį miesto planą. Juos atnaujinti reikėtų pirmiausia.
„Beveik visų mokyklų stadionai prastos būklės. Į strateginį planą įtraukti ne visų ugdymo įstaigų stadionai, nes kitos tokios problemos nekėlė. Stadionus atnaujinsime, tik jei turėsime lėšų“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė
Regbininkai tvarkosi patys
Šiaulių miesto savivaldybei, be mokyklų sporto aikščių, priklauso dar trys stadionai.
Pasak miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno, centrinis miesto stadionas UEFA normatyvus atitinka. Jis nuolat prižiūrimas.
Neblogos būklės ir Kviečių gatvėje esantis dirbtinės dangos stadionas, kuriame sportuoja Futbolo akademijos mokiniai. Čia iki vasaros pradžios žadama pastatyti patalpas persirengimo kambariams ir dušinėms. Tam šiemet skirta 47 tūkstančiai eurų.
Gardino gatvėje esantį regbio stadioną sporto mokykla „Klevas“ tvarko savo jėgomis. Pernai vežė susikaupusias šiukšles, juodžemiu dengė aikštę, sėjo žolę. Kol kas čia sportuoti dar negalima. Prognozuojama, kad pirmosios rungtynės įvyks kitais metais.
„Planuojame čia įrengti tribūnas ir patalpas persirengimo kambariams, dušams, teisėjams. Finansavimą žada skirti Kūno kultūros ir sporto departamentas. Kol žolė stadione augs, mes rengsime techninį projektą. Jam parengti Savivaldybė planuoja numatyti lėšų", – informavo G. Jasiūnas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SPORTAS: Šiaulių Jovaro progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza rodo mokinių sporto vietą – jie pavasarį 50 metrų bėga šalia mokyklos grįstu taku.
AIKŠTĖ: Gegužių progimnazijos stadiono takai suirę, futbolo aikštė nebeatitinka reikalavimų.
Kaip vertinate Šiaulių stadionų būklę?
Andrius, statybininkas-konstruktorius:
– Aš gyvenu Medelyne. Ten nelabai yra kur bėgioti. Nebent gatvėmis, šaligatviais. Šalia manęs yra stadionas, bet retai matau ten bėgiojančius žmones. Turbūt dėl to, kad stadionas nesutvarkytas, apžėlęs, nepatrauklus.
Esu iš Radviliškio. Miestas mažesnis už Šiaulius, bet ten tikrai sporto, poilsio, laisvalaikio zonos labiau sutvarkytos. Nemažai puikių stadionų. Žinoma, centrinis miesto stadionas – geriausias. Aišku, stadionų yra ir Šiauliuose, bet su Radviliškiu nėra ko lyginti.
Net Radviliškio rajono kaimo bendruomenės įsirengia teniso kortus ir kitas vietas, skirtas sportui ir laisvalaikiui. Šiauliams reikėtų pasitempti.
Agnė, studentė:
– Mėgstu bėgioti su šunimi. Stadionuose nesportuoju, nes jų būklė manęs netenkina. Ypač prasti mokyklų stadionai. Grindinys netinkamas bėgioti – pilna duobių, kalnelių, baisu užkliūti. Tik keli miesto stadionai tinkami. Lengvosios atletikos manieže kartais apsilankau.
Dar pastebėjau, kad mieste labai mažai treniruoklių, centre jų beveik nėra. Kituose miestuose tokių įrenginių tikrai daugiau.
Evaldas, studentas:
– Kartais bėgioju. Vietų tam yra. Pavyzdžiui, "Romuvos" gimnazijos stadionas. Jis visiškai atnaujintas. Direktorius leidžia rytais pabėgioti, vakarais futbolą pažaisti. Prie Teniso kortų stadionas taip pat neblogas.
Kalbant apie bendrą Šiaulių stadionų situaciją, ji nėra gera. Mieste yra tik keli sportuoti tinkami stadionai, daugumos būklė prasta. Daug duobių, reikia juos tvarkyti.
Čia atvažiavę užsieniečiai, manau, susidaro prastą nuomonę apie miestą. Bet mes, lietuviai, prisitaikome prie to, ką turime. Mano kojos ilgos, aš duobes apibėgu.
Valdas, ugniagesys:
– Kartais einu į centrinį miesto stadioną. Jis gana normalus. Kitų būklė prasta. Be to, vietų bėgioti galėtų būti daugiau, trūksta krepšinio aikštelių. Pavyzdžiui, anksčiau nemažai jų buvo kiemuose. Dabar viskas išlaužyta, niekas jų tvarkyti nesiima. Niekas nepaiso, kad vaikams užimtumo reikia, turi kažkur energiją išlieti.
Kalbino Simona KVEDERYTĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS