Naujausios
Svajonių darbas – virtuvėje
Sovietmečiu sklandęs neigiamas virėjo įvaizdis blėsta. Moksleiviai veržiasi į profesinę mokyklą tapti virėjais ir kulinarais. Baigę mokslus beveik visi atranda darbus, o Darbo biržoje jų paklausa kone trigubai viršija pasiūlą. Siekis tapti virtuvės šefe šiaulietei Agnei Petkevičiūtei atvėrė pasaulį nuo Islandijos iki Kataro.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Islandija įkvėpė dirbti virtuvėje
Besimokydama Šiaulių J. Janonio gimnazijoje A. Petkevičiūtė nesvajojo tapti virtuvės šefe – ją viliojo teatras, menas ir kalbos. Baigusi 12 klasių ji išvažiavo į Islandiją, nes ten anksčiau dirbo keletą vasarų. Gaminti maistą jai visuomet patiko, tačiau iki virtuvės šefo karjeros pradžios nuėjo ilgą kelią.
Pasibaigus pirmiems islandų kalbos studijų metams Reikjaviko universitete nusprendė, kad jai nuobodu mokytis kalbą, nusibodo dirbti padavėja. Nutarė viską mesti ir kažką keisti. Kaip tik tuo metu artima draugė pranešė apie laisvą vietą restorane, kuriame dirbo, pasiūlė pabandyti.
„Nežinau, per kokią klaidą jie mane priėmė, tačiau buvau labai laiminga, galinti dirbti toje vietoje. Viskas buvo įdomu. Puikiai prisimenu, kaip skaudėjo kojas, nes reikia priprasti prie ilgų darbo valandų visada ant kojų, fiziškai aktyviai“, – pasakojo Agnė. Ten galutinai nusprendė, kad virtuvė yra tai, ko ji nori.
Pasirinko studijas
Niekada neturėjusi patirties virtuvėje ji išmoko labai daug – nuo begalės dalykų apie maistą iki asmeninių dalykų apie save. „Tebesimokau iki šiol. Visada yra kur tobulėti. Tie žmonės buvo pirmieji rimtesni mano mokytojai. Ypač draugė. Kartu gyvenome viename name, ir per laisvas dienas kartu gamindavome“, – prisiminė A. Petkevičiūtė.
Sunkiai pamiltą Islandiją ir artimus draugus ten teko palikti dėl pasiryžimo mokytis HRC kulinarijos akademijoje Bulgarijoje. Ji susiviliojo praktikų pasiūlymais ir įkandama studijų kaina. Agnės teigimu, gaminti išmokstama tik per praktiką, bet mokykla išmoko gaminimo manierų, supratimo apie virtuvę, maistą, produktus, darbą.
„Maisto ruošimas namie ir profesionalioje aplinkoje labai skiriasi. Jei patinka kepti keksiukus namie, tai dar nereiškia, kad gali tapti ir būti virtuvės šefu“, – patikina mergina.
Arabiškos šalies iššūkiai
Kulinarijos akademijos programa įdomi: pusmetis mokslų Bulgarijoje (Dobrich mieste, nors dabar akademija keliasi į Sofiją), pusmetis praktikos Europoje, pusmetis vėl Bulgarijoje, jau Sofijoje, ir paskutinis pusmetis arba metai JAV. Dabar A. Petkevičiūtė antrajame žingsnyje – ją praktikai išsiuntė į Kataro sostinę Dohą.
Kalbamės per jos laisvadienį, po varginančios 14 valandų pamainos. Agnė nubraukia romantišką darbo virtuvėje šydą: darbo diena virtuvėje visuomet būna ilga, kartais trunka net iki 16 valandų. Dohoje jai tenka dirbti po 12–14 valandų per dieną 6 dienas per savaitę.
„Jei dirbu užimtoje vietoje, būna įdomu ir laikas bėga greitai. Kartais klausiu savęs, kiek galiu daugiau ir duodu sau asmeninius iššūkius, – pasakoja A. Petkevičiūtė. – Virtuvėje man svarbiausia – maisto kokybė bei šauni kompanija. Nemėgsta dirbti su žmonėmis, kuriems nerūpi, kurie nori bėgti namo, kurie negali valdyti streso, o jo būna labai daug. Įdomus meniu taip pat svarbus rodiklis – jei gamini ką nors nuobodaus, tai ir liepsnos mažiau. Jei leidžia vadovai, visada gali prikurti detalių ir padaryti mažą stebuklą iš paprasto dalykėlio.“
Didelio viešbučio virtuvėje Dohoje kartu su A. Petkevičiūte dirba 16 žmonių. Dar vienas iššūkis – išlaikyti vienodą ritmą, atrasti bendrą kalbą su azijiečiais. Katare ji pirmą kartą patyrė stiprų kultūrinį šoką. Agnė priduria, jog, nepaisant sunkumų, čia patiria labai daug įkvėpimo, kuris padės ateityje.
„Virtuvės šefų yra visokių. Mano galva, viskas sukasi apie jėgą, kantrybę, susikaupimą, aistrą maistui, supratimą, asmeninį gyvenimą turėti bus sunku, – sako Agnė. – Darbas virtuvėje man patinka tuo, jog dovanoji žmonėms malonumą kasdien. Patinka keisti, kurti. Būti šefu yra universalu, darbą gali gauti bet kurioje šalyje. Yra galimybė susipažinti su žmonėmis, tokiais pat kuoktelėjusiais kaip ir tu.“
Virėjus graibsto darbdaviai
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje rengiami virėjai ir kulinarai. Sektoriaus vadovės Aldonos Tiškuvienės teigimu, norinčiųjų mokytis šių profesijų kasmet auga, vyksta konkursas. Pernai į vieną vietą buvo po tris norinčiuosius.
Virėjų ir kulinarų profesijos skyriuje populiariausios virėjų specialybės mokosi 87, konditerių – 30. Vakarais rengiami kulinarijos kursai suaugusiesiems. Siekdami pasitobulinti, juos noriai lanko vyresni žmonės, jaunos mamos.
A. Tiškuvienė svarsto, jog šių profesijų prestižas ėmė kilti išpopuliarėjus kulinarinėms laidoms, knygoms, virtuvės šefams ėmus ryškiau šmėžuoti visuomenėje ir spaudoje. Moksleiviams įdomios naujovės, pavydžiui, molekulinė kulinarija, galimybė pagal specialybę dirbti Lietuvoje ar užsienyje.
Ilgametės virėjų profesijos mokytojos Reginos Daunorienės teigimu, daugelis moksleivių mokosi tikslingai, žino, kad norėtų dirbti virtuvėje. Dažnai būna, kad toliau mokosi konditerijos ir atvirkščiai. „Virtuvėje labai svarbus universalumas“, – pažymi profesijos mokytoja.
Dar net nebaigusius mokslų virėjus ir kulinarus graibsto darbdaviai: gerų, savo darbą išmanančių, komunikabilių ir kūrybingų darbuotojų ieško restoranai, kavinės, įvairios kepyklėlės, prekybos centrų kulinariniai skyriai.
Pasak R. Daunorienės, praktikai moksleiviai siunčiami į geriausius Šiaulių regiono restoranus. Dalis jų savininkų – buvę profesinės mokyklos mokiniai. Kone pusę gabių virėjų restoranai įdarbina jau praktikos metu trečiame kurse.
„Mes nepatenkiname visų darbdavių norų. Vasarą sulaukiame labai daug užklausų iš Palangos, kitų Lietuvos miestų – neturime tiek mokinių, kad galėtume visus prašymus įgyvendinti“, – priduria A. Tiškuvienė.
Virėjai ir kulinarai tobulinasi užsienyje
„Prieš kokius trisdešimt metų ir pati galvojau, kad virėja niekada nebūsiu. Anksčiau tipiška virėja buvo stambi, negraži, nenorėjau tokia būti“, – šypteli kulinarijos mokytoja Ginta Marčenkienė. Jai teko susidurti ir su neigiamu požiūriu į šią profesiją.
„Dabar patys žmonės kitaip vertina virėjas. Anksčiau ji būdavo tik cepelinų, šnicelių ir kotletų gamintoja. Dabar virėjos darbas yra kūryba. Virėjai dalyvauja meistriškumo konkursuose – turi būti ne tik skanu, bet ir lėkštė papuošta, įdomiai patiekta, naujoviška“, – kolegę papildo mokytoja Ingrida Vaišnorienė.
Geriausieji turi progą stažuotis Danijoje, Čekijoje, Italijoje. Pirmakursė virėjos specialybės besimokanti Kristina Vaitekūnaitė mokėsi Danijoje. Mergina neabejoja, jog gauta patirtis – labai naudinga.
„Rinkausi virėjos profesiją, nes gaminti buvo mano pomėgis. Pagalvojau, vadovausiuosi posakiu – pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. Suprantu, kad bus sunku, bet žinau, kad žmonėms visada reikės valgyti“, – sakė K. Vaitekūnaitė.
Konditerijos pirmus metus besimokančios Jolita Bugenytė ir Alvijana Plekavičienė antrina, jog į specialybę pirmiausia atvedė pomėgis. Jolita jau anksčiau kepė tortus, draugai ėmė vis dažniau pageidauti jų įsigyti. Mergina nutarė šioje srityje pasitobulinti ir su šia sritimi sieti darbą.
Moksleivės pažymi, jog dirbant virtuvėje labai svarbu darbą mylėti – tada galima viską pasiekti.
Asmeninė nuotr.
DRAUGĖS: „Švenčiame vasarą islandišku stiliumi“, – sako Agnė Petkevičiūtė. Dešinėje – jos draugė ir kolegė Audronė, įkvėpusi norą dirbti virtuvėje ir daug ko išmokiusi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KONDITERĖS: Konditerijos pirmame kurse besimokančios (iš kairės) Jolita Bugenytė ir Alvijana Plekavičienė įsitikinusios, jog konditerijoje reikalinga meninė gyslelė – be jos kepinių dailiai nepapuoši.
POŽIŪRIS: Kulinarijos mokytojai Gintai Marčenkienei anksčiau teko susidurti su neigiamu požiūriu į šią profesiją.
PAKLAUSA: Pasak ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus sektoriaus vadovės Aldonos Tiškuvienės, dar nepatenkinti visų darbdavių poreikiai – virėjai labai paklausūs.
MEILĖ: Moksleivės ir profesijos mokytojos akcentuoja, jog dirbant virtuvėje, kaip ir kitur, labai svarbu darbą mylėti.
Asmeninė nuotr.
MOKSLAI: Bulgarijoje šiaulietė Agnė Peldavičiūtė studijuoja kulinarijos akademijoje ir ateityje nori tapti virtuvės šefe.
VIRĖJŲ IR KONDITERIŲ POREIKIS
Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruota, jog 2014 m. darbo ieškojo 212 virėjų, laisvų darbo vietų buvo 493;
2015 m. virėjų pasiūla (darbo ieškantys asmenys) – 44, paklausa (laisvos darbo vietos) – 112;
2014 m. darbo ieškojo 47 konditeriai, laisvų darbo vietų buvo 112;
2015 m. konditerių pasiūla (darbo ieškantys asmenys) – 7, paklausa (laisvos darbo vietos) – 22;
Lietuvos darbo biržos tinklalapyje skelbiama, jog visoje Lietuvoje šiuo metu siūlomos 236 darbo vietos virėjams, 31 laisva darbo vieta konditeriams.
Šiaulių teritorinės darbo biržos inf.