Palaimintas žemės kvapas

Lina RUDNICKIENĖ

Nuo ryto iki vakaro palinkusi Tėvo nugara – prie traktoriaus, prie javų varpos, prie obels kamieno ar medžio kamieno drūtgalio... Tokį vaizdą iš savo vaikystės tebesinešioja broliai Pranciuliai iš Juodeikių kaimo. Nes visą laiką, nuo tada, kai vaikščioti išmoko, paskui tėvą – paskui jo pėdas, jam į pagalbą... O paskui ir vieni – pagal Tėvo komandą. Jų tėvas, amžiną atilsį Boneventūras Pranciulis, šiaip pagal profesiją miškininkas, pagal sudėjimą – tvirtos dvasios. Tvirtybę – tyliai, be žodžių, pagal savo pavyzdį – skiepijo savo keturiems sūnums, užaugusiems Skaistgirio miško 6 hektarų ploto aikštelės sodyboje. Vieni tą žaliąjį plūdurą su dviejų trobesių stogais šiandien vadina Juodeikių kaimu, o patys Pranciuliai prie įvažiavimo į sodybą pasistatę medžio raižinį, kad čia – Miknaičių kaimas.

Kur keturi broliai Pranciuliai (iš kairės – Andrius, Mindaugas, Darius, Boneventūras) stoja, dulkės tik surūksta ir darbas nudirbtas...

„Sidabrė“ 2017 m. rugsėjo 23 d.