Į gimtinę parvedė patriotiški jausmai

Lina RUDNICKIENĖ

Juozas Čiuta. Tas pats buvęs aktyvus sąjūdietis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Joniškio ūkininkas. Ir pirmasis, kurio savo rankomis susiręstuose namuose Alyvų aikštėje 1988-aisiais susirinko pilnas kiemas buvusių tremtinių, sekant saugumiečiams, paminėti tremties 40-ąsias metines.

Artėjant Gedumo ir vilties dienai Juozas savo tremties istorija vadina ne tik tuos 17-lika, nuo 1948-ųjų iki 1965-ųjų, metų, su tėvais ir broliais praleistų Krasnojarsko krašte. Jo tremties istorija tęsėsi iki pat 1990-ųjų, kol susigrąžino teisę vėl grįžti į savo gimtuosius namus Plikiškių kaimo vienkiemyje. Ten, kur senelis Juozas padėjo tvirtus pamatus ateities kartoms, kur užaugo jo tėvas Stasys su savo broliais ir seserimis, kur gimė ir laiminga vaikyste džiaugėsi pats Juozas Čiuta. Prireikė nugyventi daugiau kaip pusę amžiaus tremtyje, kad galėtum sugrįžti į savo gimtų namų idiliją. Tačiau gyvenimu ir duota lemtimi aštuoniasdešimtmetis nesiskundžia. Atvirkščiai, gyvenimo įvairovė ir jos skoniai užgrūdino, išmokė atskirti pelus nuo grūdų ir visur rasti gėrį, kurio ne taip ir mažai.

Juozas Čiuta, nors ir yra savo rankomis pasistatęs savo namus (Sibire išmoko ir mūrininko, ir staliaus darbus) Alyvų aikštėje, tačiau patriotinių jausmų vedinas prieš beveik tris dešimtmečius grįžo į savo senelio Juozo, tėvo Stasio puoselėtą sodybą, kurioje surado dvasios ramybę

Plačiau: "Sidabrė" 2019 m. birželio 15 d.