Minčių ir spalvų žaismė

Aniceta KRAJINIENĖ

Be pavardžių, tai be pavardžių,– autorių norams prieštarauti nevalia. Tokia tad pusiau anoniminė tapybos paroda „Šimtas atspalvių Lietuvai“ eksponuojama Raudonojoje sinagogoje. Panaši kūrybinė įvairovė senokai bematyta. Teptukų ėmėsi ir keturmečiai, ir septintą dešimtį perkopę.

Dalios Sutkuvienės iš Mindaugių kaimo, kaip ji dažnai prisistato, tautodailininkės tapytojos galvoje vis kirbėjo neramios mintys: „Jei nieko nedarysime, nieko nesiimsime, niekas mūsų nebepakeis.“ Kūrė, rašė edukacinės programos projektą, gavo rajono savivaldybės stipendiją, apsirūpino dažais, teptukais, drobe ir kibo į darbą.

Pagelbėjo ir tautodailininkų bičiulystė. Tekstilininkė Ugnė Vaineikienė, Mato Slančiausko progimnazijos pradinukų mokytoja metodininkė, padėjo sutelkti vos ne porą šimtų mažųjų tapytojų. Aštuoniose klasėse, pasitelkę lakią fantaziją, kokia apdovanoti tik vaikai, kūrė atvirukus-kvietimus artėjančiam progimnazijos keturiasdešimtmečio jubiliejui.

Ratas įsisuko. Kūrybinė studija persikėlė į Mindaugius. Kol glostė saulelė, mindaugiečiai vyrai ir moterys tapė lauke. Orams atvėsus, pradedančiuosius tapytojus Dalia įkurdino savo namuose. Pastebėję žinutę „Sidabrėje“, tapybos edukacija susidomėjo ir grupelė joniškiečių. Kelias dienas kūrybinė rimtis įsiviešpatavo Raudonojoje sinagogoje.

Sakoma, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Buvusi pedagogė žino, kaip padrąsinti, paskatinti, pamokyti. Dalia prisiminė išlakių eglių pavėsio suptą močiutės sodybą. Daug žalumos, o kur takelis? Edukacijos vadovė guodžia, kad viską galima pataisyti, siūlo paskaičiuoti, kiek atspalvių, tonų ir pustonių turi žalia spalva. Tad ir takelį sumins, ir tvorelę užtvers.

Ponia Rita į pamokėlę atėjo vedama devynmečio Justuko noro piešti. Kol berniukas augino drūtą galiūną ąžuolą, kol prie kito, čiauškiančius paukštelius šakose sūpuojančio, jo medžio kalėsi sodriai raudonos raudonikių galvos, teptukų stvėrėsi ir keturmetė sesutė Auksė. Pabiro taškeliai, rutuliukai, plėmai. O įsižiūrėjęs lyg ir slapukų zuikių porelę įžvelgi. Kol vežimėlyje krykštavo mažiausia šeimos atžalėlė Augustė, vadovė paragino darbo imtis ir mamą. O kodėl ne? Vienas, kitas nedrąsus potėpis, sušvito mėgstama oranžinė spalva, visą drobės erdvę užklojo pražydęs jurginas. Anot moters, viskas į naudą, piešdama atsipalaidavo nuo kasdienybės rutinos.

Kita Rita jau buvo tapiusi ant šilko, o čia – nauja galimybė. Jos „Saulėtekis“ toks gaivus, toks viliojantis, kad planuoja prašytis į Vlados Ancevičienės glėbį Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykloje. Užkratas greitai plinta. Draugės pakviesta Onutė visas įmanomas spalvas sudėjo į vazon pamerktas našlaites. Dabar jau tapys ir tapys, pradžiugins Eberhardą, Vokietijoje globojamą devyniasdešimtmetį, kuris tarsi nujausdamas pripirko dažų, vis prašo ką nors nupiešti.

Dalia Sutkuvienė negali atsidžiaugti Jolanos ir Valentinos entuziazmu. Jolanos drobėse susigrūmė nevaldomos, keistos stichijos, jūroje nardo delfinai. Šėlsta grynos sodrios spalvos. Puikiai spalvų žaismą, gamtos nuotaiką pagavo Valentina. Ne vienas „paatostogavo“ prie jūros. Zenonas pušynėlyje pasistatė raudoną palapinę, dešimtmetė Goda į bangas nugramzdino didžiulę saulę, joniškietės Renatos jūroje krykštauja žuvėdros, tykus saulėlydis Rimos drobėje, o Ramutė pamatė vėjų sušiauštas bangas ir lankstomą vienišą pušelę.

Dainius iš nendrynų pakėlė išgąsdintą paukštį. Gal tik sapne susapnuota fantastiška violetinė būtybė nusileido į Danutės paveikslą. Pasisekė Almyrai – virš eglynėlio iš sykio pačiupo dvi vaivorykštes. Juzefa drobėje įsiamžino Raudonosios sinagogos lango vitražą. Kaitria aistra liepsnoja Zitos „Žiedas“. Renatos iš Mindaugių ryški vaivorykštė tarsi tiltas sujungė žaliuojančias kalvas. Elytė pagauta mirguliuojančio upelio žavesio. Monika tapo rudenėjančių laukų peizažą. Vijoletos teptukas pagauna žėrinčias katinėlio akis. Sodria pavasario žaluma rieda ir Valentino traktorius, ir tarsi balerinos šoka saulės nutviekstos raudonos aguonos. Daliai artima sakralinė tema, tad pamiškėje matome koplytėlę. Savo žodį taria ir keturmetis Nojus,– nuotaiką išsako gelsvai žalia mėlyna mėlyna abstrakcija.

Netikėtą spalvų pasaulį dainelėmis apdainavo Gražinos Pamparienės vadovaujamas „Saulutės“ lopšelio-darželio šešiamečių Gabrielės, Neilo ir Jokūbo tercetas. Gėlės, sveikinimai, apkabinimai – viskas, kas ir priklauso pristatant naują parodą.

Visas tautodailininkės Dalios Sutkuvienės pamokas stropiai susirenka Rima

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Plačiau:Plačiau "Sidabrė" lapkričio 7 d.