Liuteronai Joniškyje

Vijoleta KUPREVIČIENĖ

Šiais metais sukako 140 metų, kai Joniškyje buvo pastatyta ir pašventinta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia.

Liuteronų bažnyčia Joniškyje buvo pastatyta dar 17 amžiuje. „Tai, kad XVII a. pabaigoje Joniškyje yra minimi liuteronų maldos namai, leidžia manyti, kad mieste gyveno ir šios tikybos bendruomenė. Manoma, kad ją galėjo sudaryti atvykėliai iš kaimyninio Kuršo ir Livonijos.“ ( E. Vasiliauskas. Žemygala, 2006, Nr. 1, p. 15).

Tikslią Joniškio evangelikų liuteronų parapijos įkūrimo datą sunku nustatyti, nes gaisro metu sudegė dokumentai. Yra žinoma, kad 1807-1815 m. Joniškio kunigu buvo Fridrichas Wilhelmas Skubovius. Jis buvo pirmas Šiaulių parapijos kunigas, kilęs iš Rytprūsių netoli Marienburgo.

Kunigas Henrikas Adolfas Braunšteinas, kunigavęs Šiaulių parapijoje 1824-1826 metais, įvedė pamaldas Žagarėje. Ten pamaldos vykdavo kiekvieną sekmadienį. Bent kartą per metus pamaldos vykdavo ir Joniškyje.

Kitas Šiaulių apskrities parapijos organizatorius buvo kunigas Aleksandras Henrikas Konradas Šulcas, tarnavęs 1826-1842 metais. Kunigas Šulcas taip pat laikė pamaldas ir Žagarėje. Vieta pamaldoms iš pradžių buvo pas kailiadirbį Kukeltį, vėliau pas grafą Medemą. Kunigo Šulco pastangomis grafas Zubovas dovanojo Joniškio parapijai namą pamaldoms. 1829 metais įkuriama Joniškio filija. Jai leidimą įkurti davė Kurliandijos Konsistorija. Nuo 1830 metų pamaldos Joniškyje pradėjo vykti 4 kartus per metus, o nuo 1837 metų – 6 kartus per metus.

Kunigas Aleksandras Dovydas Emanuelis Distonas parapijoje tarnavo 1842-1896 metais. Tuo metu Joniškyje grafo Zubovo pastatyti maldos namai buvo apgriuvę, pro stogą lašėjo vanduo. Reikėjo statyti naujus. Parapija nusipirko sklypą. 1847-1848 m. grafas Julius von Medem ir baronas Julius von Frank finansavo mūrinės bažnyčios statybą. 1862 m. parapijai priklausė 1600 parapijiečių. 1880 metais buvo padarytas kapitalinis Joniškio bažnyčios remontas, ji buvo pailginta 4 metrais, stogas uždengtas čerpėmis.

Nepriklausomos Lietuvos laikais bažnyčioje buvo 150 sėdimų vietų. Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės pasakojo, kad jų vaikystėje bažnyčia būdavo pilnutėlė tikinčiųjų, atvykusių ir iš aplinkinių kaimų. Kas savaitę bažnyčioje vyko pamaldos, buvo teikiamas krikšto sakramentas, vaikai ruošiami konfirmacijai, švenčiamos krikščioniškos šventės. Bažnyčią aptarnaudavo kunigai atvykę iš Šiaulių, Žeimelio ir kitų parapijų. Bažnyčioje yra dirbę šie kunigai: E. Disto, A. Jeche, J. Grosse, T. Kuffer, A. Rauškin, E. Leijer. Pastaruosius du vyresni joniškiečiai dar prisimena geru žodžiu, nes jie yra teikę sakramentus, aiškinę evangeliją, buvo paprasti, visiems prieinami, šilti žmonės. Nepriklausomos Lietuvos laikais pamaldos vykdavo latvių kalba, nes į jas daugiausia rinkdavosi latvių tautybės liuteronai. Vargonininku dirbo Rovė, kuris atvykdavo iš Šiaulių.

Ilgą laiką bažnyčios zakristijono pareigas ėjo joniškietis Teodoras Rozenbergas. Pasakoja Emma Rozenberga-Balčiūnienė: „Tėvas zakristijonu dirbo nuo 1928 ar 1929 metų iki bažnyčios uždarymo ? 1949 metų. Šeima buvo didelė: aštuoni vaikai, visi gyvenome prie bažnyčios esančiame namelyje, kuriame buvo du kambariai ir virtuvė. Zakristijonas ne tik patarnaudavo per mišias, padėdamas kunigams, bet galėjo laidoti ir mirusius. Tuo metu kunigo pareigas Joniškyje ėjo R. Kuffer'is, vėliau E. Leijeris. Bažnyčioje buvo geri vargonai, giedodavo choras. Pats bažnyčios pastatas buvo ilgas, be bokšto. Viduje kuklūs papuošimai, dvi eilės suolų ( vyrų ir moterų pusė).

Sovietinės okupacijos metais Joniškio liuteronai krikščioniškos paguodos žodžius dažnai išgirsdavo kunigo E. Leijerio pamoksluose. Prasidėjęs tikinčiųjų persekiojimas palietė ir Joniškio bažnyčią. 1949 metų rugsėjo mėnesį ji buvo uždaryta, tačiau vyskupo Eriko Leijerio pastangomis (jis kreipėsi į aukščiausius tuometinius Vilniaus ir Maskvos pareigūnus), bažnyčia buvo atgauta ir vėl atšventinta. Bet neilgam. Padarius kratą Žeimelio klebonijoje, vyskupas E. Leijeris buvo suimtas ir išvežtas, o Joniškio liuteronų bažnyčia vėl (dabar jau ilgam) uždaryta. Valdžios atstovai uždarymą teisino tuo, kad atseit pačią bažnyčią telanko 7-9 žmonės. Po Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčios uždarymo, ji buvo labai nusiaubta ir apiplėšta, išardyti vargonai, sugadinti paveikslai. Bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau ten įkurtas lūpų dažų fabrikėlis, dar po kelių metų vietoje bažnyčios buvo pastatyti laidojimo namai“. Tikintieji turėjo vykti į pamaldas Žeimelyje arba Šiauliuose.

Represijos palietė ir Joniškio bei apylinkių liuteronus. Nemažai žmonių: ūkininkų, tarnautojų, amatininkų buvo išvežta į Sibirą. Tremtyje liuteronai meldėsi individualiai, rinkdavosi į grupes. Iš išvežtųjų galima paminėti: Šplitų šeimą, L. Karpavičienę, A. ir C. Zubrevičius, E. Kybartienę ir daugelį kitų.

Kančių kelias laukė ir vyskupo E. Leijerio. Jis iš Vilniaus saugumo rūsių pateko į Michailovkos lagerį Krasnojarsko srityje, ten ir mirė.

Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo apie 80 liuteronų parapijų ir maždaug tiek pat jas aptarnaujančių liuteronų kunigų. Du trečdaliai liuteronų bažnyčių buvo uždaryta, o kunigų liko tik apie dešimt.

1986 metais buvęs liuteronų bažnyčios pastatas buvo rekonstruotas į laidotuvių biurą, o 1991 metais jis privatizuotas.

1992 metų rugsėjo 26 dieną Joniškio evangelikų liuteronų bendruomenė atnaujino savo veiklą. Pirmosios pamaldos vyko Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau Meno, jaunimo mokyklose. Šiuo metu pamaldos tikintiesiems vyksta senojoje Joniškio gaisrinėje.

Daug jėgų evangelikų liuteronų parapijos kūrimuisi atidavė jau mirusi Zenta Maiga Kugrėnienė, buvusi parapijos tarybos pirmininkė, nepamainoma organizatorė. Jos dėka buvo sutvarkytos Joniškio liuteronų kapinės, suremontuotos maldos patalpos, užmegzti ryšiai su kitomis parapijomis. Dabar šias pareigas eina Laima Norvaišienė.

Atsikūrimo iniciatyvą parodė tuomet buvęs rajono meras Juozas Sperauskas.

Dabartiniu metu parapiją aptarnauja kunigas iš Šiaulių Romualdas Pukys, atvykstantis į Joniškį kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį. Pamaldose vargonuoja Asta Pukienė.

Iš šimto atkūrimo pradžioje buvusių parapijiečių pastaraisiais metais jų pastebimai sumažėjo, dalis jų mirė, o senyvi žmonės iš kaimų dėl sveikatos ir pinigų stygiaus retai atvyksta į pamaldas. Daugiausia žmonių susirenka į Kapų šventę Joniškio liuteronų kapinėse, pagerbti ir prisiminti mirusius artimuosius.

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Plačiau:Plačiau "Sidabrė" lapkričio 7 d.