Oninės – jau Žvelgaičių tradicija

Vida URBONIENĖ

Šventa Ona. Šventės ištakos glūdi dar pagoniškoje Lietuvoje. Tai vasaros šventė, derliaus prinokimo šventė. Būtent tuomet buvo baigiami patys sunkiausi ir didžiausi vasaros darbai, būdavo galima pradėti džiaugtis tų darbų rezultatais. Kažkada šią šventę mūsų protėviai vadindavo Nokiu arba Sirpstu. Taigi visa tai, kas sunoksta, išsirpsta, turi būti pagerbta.

Šeštadienio pavakarė. Žagarės grindiniu link seniūnijos pastato atbilda žirgo tempiamas vežimaitis. Medžių pavėsyje tarpusavyje šnekučiuojasi vis didėjantis būrelis moterų. Stabtelėjus važnyčiotojai, į vežimaitį mikliai susėda dešimt moterų. Link Žvelgaičių kaimo nuvilnija viena už kitą skambesnės dainos melodija. Butlieriaus dvarvietėje jau nekantiai šurmuliuoja gražus būrys žmonių. Vieni bando muzikos instrumentus, kiti dailina aprėdą, treti vis žvilgčioja kaimo kryžiaus link. Ne kiek trukus pasirodė ir vežimaitis su šventės kaltininkėmis – Onomis. Plojimais sutiktos, ant suolo prie lauko gėlių bromo susodinamos viešnios. Taip šiemet Žvelgaičių kaimo bendruomenė, vadovaujama Reginos Gužauskienės, sumanė paminėti Onines. Iki tol keletą vasarų bendruomenė šią derliaus prinokimo šventę, sutampančią su gražaus lietuviško vardo vardadieniu, minėdavo kukliai, savo kaimo onutes pasveikindavo, dainų pynę nupindavo ir tiek. Šiemet Lietuvos šimtmečio metais kaimo bendruomenės vadovei toptelėjo mintis Onines surengti platesniu mąstu, pasikvieti į svečius ne tik aplinkinių bendruomenių Onutes, bet ir saviveiklininkų kolektyvus. Ir suvažiavo Onutės iš Žvelgaičių, Žagarės, Skaistgirio, Reibinių, Lankaičių, Naujosios Akmenės, Joniškio.

Pasak renginio vedančiojo Andriaus Petkausko, šv. Onos vardas 6 a. pirmiausia paplito rytų šalyse, o Lietuvoje 16 a. pirmiausia paplito tarp didikų ir tik vėliau tarp valstiečių. Nuo 13 a. bažnyčiose vyksta Šv. Onos atlaidai.

Pirmieji Onutėms savo dainą skyrė Žvelgaičių kaimo kapela, vadovaujama Reginos Gužauskienės ir Vilmos Bartašienės. Žodžius šiai dainai sukūrė žagarietė Staselė Norvilienė. Po renginio sumanytojos, Reginos Gužauskienės sveikinimų Onučių rankose pražydo lauko gėlių puokštės ir žagarietiškos lėlytės.

Padėkos žodžių organizatoriams ir sveikinimų varduvininkėms negailėjo rajono vicemerė V. Aleknavičienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Erika Šivickaitė, rajono tarybos narės Edita Rudienė, Nijolė Valuckienė ir Rimantė Misiūnienė bei Žagarės seniūnas Saulius Kužmarskis. Sveikinimo žodžius lydėjo Joniškio moterų asociacijos "Lelija" kolektyvo, vadovaujamo F. Bondorevo, Stupurų kaimo kapelos, vadovaujamos I. Mažeikienės, viešnių iš Panevėžio Rožyno bendruomenės ir Naujosios Akmenės atliekamos dainos. Dainų pynę paivairino Žagarės kulūros centro suaugusių šokėjų grupės "Sagera", vadovaujamos V. Rimdžiutės, šokėjos.

Kiekvienai šventei reikia entuziazmo, šventės kaltininkų. Žvelgaitiečiai neatsitiktinai pasirinko Onines. Pasak jų, daug kur švenčiamos Joninės, kaimynai gaižaitiečiai švenčia Antanines, skaistgiriečiai Jurgines, reibiniečiai Mykolines, o jie šventei pasirinkę moteriškiausią Onos vardą.

Kol vyresnieji klausėsi dainų, ėjo ratelius,sukosi valso ritmu, Žvelgaičių kaimo ir Žagarės miesto jaunimas draugiškai žaidė tinklinį.

Saulei skubant į debesis, renginio organizatorė atsidėkodama svečiams įteikė po naminės duonos kepalą. Viešnagėn atvykę bendruomenių atstovai išradingai išreiškė dėkingumą Žvelgaičių kaimo bendruomenės aktyvui. Pačios Onutės neslėpė jaudulio dėkodamos už parodytą išskirtinį dėmesį. Pakvipo ant vaišių stalo šviežia naminė duona, medus ir sūriai. Draugiškai šnekučiavosi susitikę kraštiečiai, bičiuliavosi viešnagėn suvažiavę bendruomenių, saviveiklininkų kolektyvai. Kur šventė, ten suėjimas, kur suėjimas, ten nauji draugai. Kuo daugiau švenčių, tuo daugiau naujų draugų, su kuriais nepamirštami retėjantys vardai ir mūsų senolių tradicijos.

Į šventę Onutės atvežtos žirgo traukiamu vežimaičiu

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. rugpjūčio 1 d.