Žagarėje per S. Daukanto paveikslą aukštintas tautiškumas

"Sidabrės" inf.

Praėjusiais metais iš Joniškio kilusi istorikė Vida Girininkienė dėjo daug pastangų, rinko kultūros žmonių parašus, kad LR Seimas šiuos, 2018-uosius, paskelbtų Simono Daukanto, vieno iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų, metais. Istorikė taip pat parengė ir išleido kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225“ – skirtą pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriui, tautinio atgimimo žadintojui. Apie istoriką, literatą, kalbininką ir švietėją istorikė supažindino ir Žagarės vyšnių festivalio dalyvius.

S. Daukanto reikšmė valstybei ir tautai

Kalendoriuje-knygoje glaustai pateikiami S. Daukanto gyvenimo faktai. Jis gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose (dabartinio Skuodo r.), mokėsi Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokyklose, Vilniaus gimnazijoje, baigė Vilniaus universitetą. Dirbo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, Lietuvos Metrikos archyvo Valdančiajame senate metrikanto (o juo buvo Adomos Mickevičiaus bičiulis Pranciškus Malevskis) padėjėju Sankt Peterburge. Būtent jo, Motiejaus Valančiaus ir jų bendražygių pastangomis iš carinės valdžios 1841 m. gautas leidimas steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje. Šis leidimas legalizavo jau veikiančias mokyklas ir leido plėsti jų tinklą, o tai labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išlaikymo ir plėtojimo.

Leidinyje taip pat lakoniškai pristatomi S. Daukanto gyvenimą atspindintys istoriniai dokumentai, nuotraukos, jo knygų faksimilės.

S. Daukantas pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės. Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruožu S. Daukantui yra kalba, o ne valstybingumas. . S. Daukantas manė, kad tautinių tikslų reikia siekti intelektualinėmis, o ne militaristinėmis priemonėmis. Svarbiausias istorijos veikėjas ne valdovas, o tauta: valdovas turi tarnauti tautai. Gyvenimas tautos interesams, visuomenės labui yra moralinių savybių visuma, kurią S. Daukantas vadino dorybe. Dorybė yra būtina sąlyga laisvei pasiekti ir ją išlaikyti. Jo raštuose pirmą kartą atsiveria laisvos lietuvių tautos galimybės ir ateities savo valstybėje perspektyvos.

Knygos-kalendoriaus autorė įsitikinusi, kad Vilniuje, kur S. Daukantas mokėsi ir kur buvo parašyta Lietuvos istorija lietuvių kalba, Simono Daukanto aikštėje, turi iškilti paminklas ar kaip kitaip reikia įamžinti atminimą Asmenybės, dėjusios pirmuosius modernios lietuvių tautos pamatus kelyje į Lietuvos valstybės atkūrimą.

Sąsajos su Adomu Mickevičiumi

Simono Daukanto gyvenimas iš tiesų turi sutapimų su Adomo Mickevičiaus gyvenimo įvykiais. Žinoma, kai kurios jie tiesioginiai, o kai kurie – menami.

A. Mickevičius iš gimtinės į Vilnių keliavo apsiginklavęs, bijodamas užpuolikų. S. Daukantas atstumą nuo Skuodo r. įveikė keliaudamas pėsčiomis. Ankčiau keliauti pėsčiomis nebuvo toks neįprastas reiškinys. Atvykęs į Vilnių Adomas Mickevičius eina prie Aušros Vartų Švč. Marijos paveikslo norėdamas padėkoti už jam išgelbėtą gyvybę. Jo mama pasakojo, kad vaikystėje jis iškrito pro langą ir mama galvojo, kad jis mirs. Pakėlusi sūnų mama ant jo uždėjo Aušros Vartų Švč. Marijos paveiksliuką ir tvirtino, kad tai padėjo jam išsikapstyti. Sklandė legendos, kad Simonas Daukantas prie Aušros Vartų prisiekė, jog gyvenime rašys tik lietuvių kalba.

Beje, abu – ir S. Daukantas, ir A.Mickevičius – studijavo Vilniaus Universitete, Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, buvo kurso draugais. Jų požiūriai taip pat sutapo – kalba yra tautos dvasios veidrodis ir žlugus kalbai žlunga tauta, jiems abiems buvo svarbiausia tautos išlikimo idėja.

Didžiausias turtas – gimtoji kalba

S. Daukantas vienintelis tuo metu dirbo visose tautai reikalingose srityse: istorijos, kultūros istorijos, kalbos, folkloristikos, publicistikos, literatūros, beletristikos, ūkio bei vadovėlių, grožinės literatūros skaitinių, ūkinių patarimų knygelių leidyboje. Beveik visas knygas išleido už savo pinigus, iš finansinių rėmėjų nustatytas tik Ksaveras Kanapackis. Savo darbus skelbė slapyvardžiais, nes buvo valstybinės įstaigos tarnautojas, o platinti archyvų medžiagą draudė to meto Rusijos imperijos valdininko darbo taisyklės. ***

Iš Joniškio kilusi istorikė V. Girininkienė be kitų reikšmingų darbų yra atlikusi tyrimus ir parengusi ne vieną publikaciją apie bajorus von Goesus, dailininką Adomą Varną ir kitus mūsų krašto iškilius žmones.

Liepos 6-ąją LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė už pilietiškumo skatinimą ir pilietinės visuomenės stiprinimą kraštietei istorikei Vidai Girininkienei įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. liepos 18 d.