Dvarviečių parkai išsivaikšto miškais

Lina RUDNICKIENĖ

Susirūpinęs skaitytojas dar prieš mėnesį paskambinęs į redakciją retoriškai klausė, kas galėjo leisti Nemeikšių dvarvietės didelį plotą sveikų šimtamečių medžių, augusių pavieniui ir alėjomis, atiduoti myriop – po žiemos medkirčių pjūklai išguldė 70 metų ir senesnius ąžuolus, liepas, kaštonus, klevus, gluosnius… „Čia tokia graži žalia oazė buvo...“ – atsiduso šių apylinkių gyventojas.

Nemeikšių dvarvietės parkas su alėjomis jau pjūklų nulinčiuotas. Panašaus likimo per plauką išvengė Malgūžių dvarvietės šimtamečių liepų alėja, esanti už kapinaičių. Laiku įvykiams už akių užbėgo rajono Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba, įvertinusi dvarvietės vertingąsias kultūros paveldui savybes. O tada jau medkirčių ranką, iškėlusią pjūklą, laiku sugriebė Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus specialistai, Malgūžių dvarvietę įtraukę į kultūros paveldo registrą, ir uždėjo „veto“ – dvaras su vertinga liepų alėja ir ąžuolų giraite – kultūros paveldo registre, saugomas valstybės, kirsti nevalia – saugoti! Nemeikšių dvarvietė iki šiol dar neįvertinta, todėl nebuvo kam ir kaip jos apginti.

Kai niekas rajono dvarviečių negina, apleistos jų teritorijos paverčiamos miškais ir parduodamos aukcionuose. O tada jau užgroja motorinių pjūklų muzika. Ir ateities kartoms lieka tik laukai nuplikę, be jokios praeities žymės – lyg šiandien būtume užgimę.

Nemeikšių dvarvietėje iš žaliosios šimtametės oazės liko tik medienos rietuvės

„Sidabrė“ 2018 m. gegužės 19 d.