Kelias į gimtinę niekada neprailgsta

Birutė ČIŽIENĖ

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto klausytojai, jau 20 metų aktyviai keliaujantys ne tik po Lietuvą, praėjusią savaitę neaplenkė ne tik žymių Šiaulių krašto objektų – Kryžių kalno, Burbiškių dvaro, bet ir žymių Joniškio miesto bei rajono objektų.

39 šio fakulteto klausytojai lankėsi Žagarės regioninio parko direkcijoje, apžiūrėjo garsias istorines šio miesto vietas. Taip pat vilniečiams buvo sudaryta galimybė aplankyti ir Joniškio krepšinio muziejų, sinagogų kompleksą, Jakiškių dvarą, Gylių kaimo turizmo sodybą. Jų laukė turininga ekskursija ir po Joniškio žemės ūkio mokyklą, kurią surengė šios mokyklos direktorius L. Jonaitis. Mokyklos administracija taip pat vilniečiams suteikė ir nakvynę, o mokyklos valgykloje svečiai galėjo papusryčiauti ir papietauti. Vilniečiai taip pat buvo susitikę ir su Joniškio trečiojo amžiaus universiteto klausytojais.

Keliautojų grupėje buvo būrelis ir mūsų kraštiečių, vienaip ar kitaip susijusių su Joniškiu ar jo rajonu. „Sidabrė“ jų paprašė trumpai pasidalyti prisiminimais apie gimtąjį rajoną ir šios kelionės įspūdžiais.

Advokatas Petras Grėbliauskas 1959 metais baigė Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą. Po to išvyko į Vilnių, baigė ir iki šiol ten gyvena. Šiuo metu jis yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas. „Joniškiui jaučiu didelę nostalgiją. Džiugu, kad kuo toliau, tuo daugiau sužinau apie Joniškį, jo istoriją. Šios kelionės metu įdomu buvo išgirsti ir pasakojimą apie ledynmetį, kuris kažkada būtent prie Joniškio ir sustojęs. Man visada smagu aplankyti gimtąjį miestą, tėvų sodybą, kur dar tebeauga tėvo sodinti vaismedžiai, tujos“, – sakė P. Grėbliauskas.

Rūta Maculevičienė (Laksaitė) yra minėto Turizmo fakulteto grupės kuratorė ir Vilniuje įsikūrusios kraštiečių draugijos Sidabra“ tarybos narė. Rūta 1964 metais yra baigusi Joniškio 1-ąją vidurinę mokyklą, po to – Vilniaus universitetą, kur įsigijo finansininkės specialybę ir iki šiol ja tebedirba. Ji taip pat sakė visuomet su džiaugsmu atvažiuojanti į gimtąjį Joniškį. „Šios kelionės metu mes tikrai daug pamatėme. Ypač patiko Krepšinio muziejus, šiuolaikiškai sutvarkyta Joniškio žemės ūkio mokykla. Matosi, kad L. Jonaitis yra tikras vadovas“, – mintimis dalijosi R. Maculevičienė.

Jūratė Katkuvienė, biochemijos mokslų daktarė, taip pat 1959 metais yra baigusi Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą. Prisiminė, jog kurį laiką Kriukų mokykloje dirbo anglų kalbos, biologijos mokytoja. 1960 metais išvyko į Vilniaus universitetą studijuoti biochemijos. Po to daug metų dirbo įvairiuose mokslo tyrimo institutuose. Joniškietė teigė tebesauganti savo atmintyje šviesiausius prisiminimus apie buvusius Joniškio 2-osios vidurinės mokyklos mokytojus. Tik apgailestavo, jog, atvykusi į gimtąjį miestą, šiandien begali aplankyti tik artimųjų kapus.

Nijolei Užkuraitienei (Skarulytei), gimusiai ir augusiai Darginių kaime, taip pat visada smagu pavaikštinėti vaikystės ir jaunystės takais. JI yra baigusi Kriukų vidurinę mokyklą, po to Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijusi mokslinės agronomės specialybę. Gavusi diplomą, vėl grįžo į gimtąjį rajoną ir agronome dirbo keliuose rajono ūkiuose. Vėliau išvažiavo į sostinę ir atsakingas pareigas ėjo tuometėje Vaisių ir daržovių ūkio ministerijoje, Agropramoniniame susivienijime ir kitur. „Man džiugu, kad dirbant tuomečiame J. Janonio kolūkyje, ten teko pasodinti parką, kuris ir šiandien gražiai žaliuoja. Taip pat su seserimi Reda ir broliu Regimantu jaučiamės atlikę dar vieną svarbų ir prasmingą darbą – parašę gimtojo Darginių kaimo istoriją. Po to apie šį kaimą buvo išleista ir knyga. Imtis tokio žingsnio mus įkvėpė rastas tėvelio archyvas“, – šiandien turi kuo pasidžiaugti senjorė Nijolė Užkuraitienė.

Tarp iš Vilniaus atvykusių Medardo Čoboto trečiojo amžiaus Turizmo fakulteto klausytojų buvo ir žinomas šalyje fotomenininkas, Lietuvos meno kūrėjas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Liudas Verbliugevičius. Nors jis yra gimęs Vyčiuose, Panevėžio rajone, tačiau atviravo didelę nostalgiją jaučiąs ir Joniškio kraštui. Pirmiausia – Kriukams, nes ten 1953 metais yra baigęs septynmetę mokyklą. „Iš Biržų bėgom nuo Sibiro ir atsidūrėm Kriukuose. Prieš 20 metų į Kriukus buvau nusivežęs ir savo vaikus, susitikęs su savo mokytoja Elena Bučiene, kuri mane atpažino. Būdamas moksleivis, rašydavau žinutes į tuometį „Tarybinį balsą“, – savo sąsajas su Joniškiu prisiminė L. Verbliugevičius. Iš šios kelionės po Joniškio rajoną fotomenininkas sakė parsivešiantis taip pat unikalių kadrų. „Pavasarį, kai viskas bunda, o mus gaivina aksominė šiluma, ypač sužavėjo Žagarės gamta. Gražu, kad ir priešais dvaro rūmus pilna senų medžių samanotais kamienais. O kai prie Naujosios Žagarės bažnyčios išvydau keturias taip nuostabiai žydinčias žagarvyšnes, tai iš viso buvo kažkas stebuklingo. Manu, tai bus unikalus kadras. Joniškyje irgi pamačiau gražiai atsivėrusį bažnyčios fasadą, o jos bokšte – plevėsuojančias Lietuvos trispalves. Pasižiūrėjęs į tokį vaizdą, susijaudini ir pagalvoji: tokių dalykų nėra ir Vilniuje, o čia tautinės vėliavos plevėsuoja. Sužavėjo ir Krepšinio muziejus, kur gali visus vežti ir rodyti. Be to, ir aš pats esu fotografavęs garsų krepšininką M. Paulauską“, – su pačiais geriausius įspūdžiais iš kelionės po Joniškio kraštą į Vilnių išvyko fotomenininkas L. Verbliugevičius.

Joniškyje vaikystę ir jaunystę praleidę, o šiuo metu Vilniuje gyvenantys kraštiečiai (iš kairės) Petras Grėbliauskas, Rūta Maculevičienė, Nijolė Užkuraitienė ir Jūratė Katkuvienė sakė šioje kelionėje apie Joniškį sužinoję daug naujų ir įdomių dalykų (nuotrauka keturi krastieciai);

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. gegužės 9 d.