Popietė rašytojos Jolitos Skablauskaitės atminimui

Bronislava PETNIŪNAITĖ, Meno mylėtojų sekcijos „Mūzų prisilietimas“ narė

Balandžio 12 dieną Joniškio turizmo ir verslo informacijos centre Žiemgalos Aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyriaus ir Meno mylėtojų sekcijos „Mūzų prisilietimas“ nariai pakvietė į literatūrinę popietę „Tarp realybės ir fantazijos“, skirtą rašytojos Jolitos Skablauskaitės atminimui.

Kovo 10 dieną netekome ypatingos asmenybės, septynių romanų, kelių apsakymų ir apysakų bei poezijos rinkinių autorės, dailininkės, menotyrininkės Jolitos Skablauskaitės, kuri mūsų tarpe gyveno kaip kitos prigimties būtybė, trapi ir efemeriška lyg elfas, talentingai kūrusi nepaprastą kerų, magiškų apžavų kupiną literatūrą.

Rašytojos kraštietės paminėjimo popietėje dalyvavo Jolitos giminės, literatai, kaimynai bei ją pažinojusieji. Savo prisiminimais pasidalino dažnai Jolitai buityje padėdavusi poetė Regina Briedytė. Ji papasakojo istoriją, kaip su Jolita pirko dviratį. Tik tuo viskas nesibaigė – Jolita nesuprato net, kaip pripūsti dviračio padangas. Reginos nuomone, tokiam žmogui kaip Jolita, kada ji rašydavo savo romanus Kuisių kaime, žemiškieji rūpesčiai tapdavo svetimi ir nutoldavo. Baigdama prisiminimus Regina perskaitė savo eilėraštį, parašytą, kai Jolita iškeliavo į Anapilį.

Su epizodais iš rašytojos gyvenimo supažindino Danutė Žigulienė – aistringa kraštietės kūrybos gerbėja. Taip pat ji perskaitė keletą Jolitos kūrybos eilėraščių.

Įdomius epizodus iš Jolitos vaikystės susirinkusiems vaizdingai pasakojo jos pusseserė, juristė Laisvė Aleknavičienė. Jau ir vaikystėje Jolita visiems sakydavusi, kad bus rašytoja ir su kreida ant rūkyklos sienų rašydavo lotyniškas sentencijas, o jas nuplaudavo lietus. „Pas tetą Viktoriją būdavo ir geltoniosios literatūros, tai mudvi išpūtusios akis žiūrėjome, kuo tos knygos skiriasi nuo kitų, kurias mums duodavo skaityti. Kai dėdė Jonas, Jolitos tėtis, švelnus ir santūrus žmogus, slapta klausydavosi Amerikos balso, tada leisdavo mums žaisti ant aukšto, kur grožėdavomės pro stogo plyšius prasiskverbusios saulės nutviekstais voratinkliais - būsimomis Jolitos kūrinių dekoracijomis. Be to Jolita savo bendraamžius mėgdavo šiurpinti savo išgalvotomis istorijomis“.

Joniškio literatų klubo „Audruvė“ atstovai Angelė ir Vytautas Antanaičiai pateikė po keletą prisiminimų.

Renginyje kalbėjusi literatūrologė Ilona Osipova yra viena iš nedaugelio, kuri perskaitė absoliučiai visus rašytojos kūrinius. Jai ne kartą būnant žurnaliste teko imti interviu iš Jolitos ir tada ji į rašytoją pažvelgė kaip į unikalią asmenybę. Ilona taip pat bendravo ir su mama Viktorija, labai apsiskaičiusia bei išprususia moterimi. Mama ir buvo ta versmė, kurios dėka Jolita tapo rašytoja bei dailininke.

Ilona ir grupelė literatų, kiekvienais metais rugsėjo 20 dieną važiuodavo švęsti Jolitos gimtadienio į Kuisių kaimą, po to rašytoja išvažiuodavo pusmečiui į Vilnių - „į karcerį“, kaip sakydavo pati Jolita. Jolitos matomas gyvenimas buvo padalintas tarp Vilniaus ir Kuisių, o literatūrinis gyvenimas apėmė daugelį amžių ir daugelį personalijų nuo vargšo iki turtuolio.

Įdomų faktą pateikė Kudulis Andriejus, kuriam teko tikrinti elektros skaitiklius Kuisių kaime. Tik įėjęs į kambarį jis paklausė sutiktos moters apie išnaudotą elektrą. Kadangi ta kalbinta moteris negalėjo nieko tikslaus pasakyti, nes žiemas leisdavo Vilniuje, vyriškiui pasirodė, kad jis bendrauja su nežemiška būtybe, ir tik vėliau sužinojo, kad tai buvo rašytoja Jolita Skablauskaitė.

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. balandžio 18 d.