Sielas džiugino žemaičių tarmė

Birutė ČIŽIENĖ

Kunigaikščio Vykinto Joniškio žemaičių kultūros draugija bei Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka visuomenę pakvietė į susitikimą su Šiaulių universiteto docentu, daugelio knygų ir mokslinių straipsnių autoriumi, Žemaitijos regioninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoju, dr. Juozu Pabrėža. Renginyje jis pristatė savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“.

Kaip susitikime sakė jau daug metų su kunigaikščio Vykinto Joniškio žemaičių kultūros draugija jau daug metų glaudžius ryšius palaikantis J. Pabrėža, ta knyga – tai visų svarbiausių praktinių ir mokslinių tyrinėjimų sankaupa. Medžiaga jai buvo renkama net 27 ekspedicijose po Žemaitiją. Dr. J. Pabrėžos teigimu, ši knyga turėjusi būti išleista kartu su šviesaus atminimo mokytoju, žinomu kalbininku A. Girdeniu, tačiau, jam prieš šešerius metus mirus, tą darbą tekę užbaigti vienam.

J. Pabrėža ypač džiaugėsi tuo, jog 2013 metus Seimas buvo paskelbęs Tarmių metais.

Susitikime su joniškiečiais svečias ne kartą akcentavo kalbos, papročių, tradicijų svarbą žemaičiams. Bene daugiausia apsistojo ties kalbos tapatumu. Žemaičių kalba turi keturis privalomus lygmenis: fonetiką, morfologiją, sintaksę ir leksiką. „Mes visus tuos keturis lygmenis esame išlaikę, be to, žemaičiai geriausiai yra išlaikę ir dviskaitą, – vaizdžiai apie žemaičių tarmės klodus, jos spalvingumą ir turtingumą kalbėjo J. Pabrėža. – Pagal tarminę savimonę, net 83,5 proc. šalies gyventojų save laiko žemaičiais, o likę – lietuviais. Kai buvo renkama bendrinė kalba, ant svarstyklių būtent ir stovėjo dvi kalbos – aukštaičių ir žemaičių.“

Jo teigimu, ypač didelis žemaičių kalbos atgimimas buvęs XIX amžiuje. Pavyzdžiui, kunigas, poetas J. Čiulda žemaičių gramatiką jau parašė 1855 metais, deja, ji buvo išleista tik 1933 metais. Vėliau žemaičiams vertingais, teikiančiais daug dvasinio peno leidiniais dr. J. Pabrėža įvardijo Viktorijos Daujotytės ir kitų autorių knygas, iki 1991 metų leistą laikraštį „A mon saka?“, nuo 1993 metų iki 2016 metų D. Mukienės leistą žurnalą „Žemaičių žemė“ir kitus.

Tą pačią dieną Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje vyko ir Kunigaikščio Vykinto Joniškio žemaičių kultūros draugijos ataskaitinis -rinkiminis susirinkimas. Jau 22-us metus gyvuojančios draugijos pirmininko pareigų atsisakė 18 metų jai sumaniai ir entuziastingai vadovavęs gydytojas Vincas Kučinskas. Balsų dauguma naująja draugijos pirmininke išrinkta aktyvi šios draugijos narė, buvusi jos sekretorė Dalia Adomaitienė. Į draugijos tarybą taip pat išrinkti aktyvistai Rasa Čiūtienė, Liucija Bertulienė, Elena Veikalienė, Salomėja Balčiūnienė, Stefanija Šniukienė ir Marius Jonušas.

Renginio dalyviai jautėsi dvasiškai pakylėti, ir klausydamiesi nuoširdžių savo bičiulių iš „Ašalios“ romansų grupės atliekamų dainų.

Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorė Jovita Šimkevičiūtė džiaugiasi, kad žinomas kalbininkas, žemaičių kalbos ir rašybos žinovas dr. Juozas Pabrėža savo pernai išleistą mokslo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“ padovanojo ir Joniškio Jono Avyžiaus viešajai bibliotekai (nuotrauka Pabreza ir Simkeviciute);

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. balandžio 18 d.