Gyvenimas mano – džiaugsmas mano

Lina Rudnickienė

Kovo 8 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė" vyks ypatingas renginys - „Moteris Saulė 2017" paskelbimo iškilmės. Šiemet konkurso finale – ir joniškietė renginių organizatorė, vedėja, tiesiog kultūros žmogus Vidutė Petraitienė. Rinkimų tikslas – paskatinti ir išreikšti padėką Šiaulių apskrities moterims, kurios per praėjusius metus padarė daugiau nei joms priklausė pagal profesiją ar pareigas. Savo asmeniniu indėliu prisidėjo prie savo krašto garsinimo mokslo, kultūros, sporto, švietimo, socialinio vystymo bei kitose srityse, aktyvia visuomenine veikla ugdė pilietiškumą, gerumą, filantropiją. Ši iškilminga tradicija kasmet sulaukia vis didesnio Šiaulių regiono gyventojų dėmesio.

Programos epicentras

Nėra rajone žmogaus, kuris bent kartą nebūtų lankęsis kokiame nors rajono kultūros renginyje. Ir, ko gero, nėra nė vieno, kuris scenoje nebūtų klausęsis lyg drugelio plevenimo Vidutės jaukaus ir šilko švelnumą turinčio žodžio. Glostančio, raminančio, kartais kedenančio sąžinės ir širdies užkaborius, audrinančio, lendančio po skvernais ir šiurpuliais per odą nubėgančio... Abejingų nelieka.

Viskas Vidutės Petraitienės gyvenime yra svarbu. Ji savo gyvenimo neįsivaizduoja be publikos ir jos aplodismentų. Džiugesys peni jos sielą, kai mato – žmonės nuščiuvę klausosi, tiesiog gaudyte gaudo kiekvieną jos žodį, kai kas ašarą nubraukia. Ji pati ir jos žodis visada labai myli žmones. Tad ką gi jiems galėtų padovanoti? Tik tai, ką geriausiai moka, – raiškų žodį. Aišku, dar ir savo širdį, per kurią – didelę ir atvirą – viską perkošia, savo gerumu sušildo. Svarbi kiekviena – didesnė ar mažesnė – publika, maža kaimo gryčia ar didelė scena šalies sostinėje. Klausytojas čia yra ponas. Yra daug įvykių, kurių Vidutė negalės pamiršti visą savo likusį gyvenimą. Kaip gi galima užmiršti tą jaudulį, kai jai buvo patikėta vesti garbingų šalies sūnų, tokių kaip Justino Marcinkevičiaus, Virgilijaus Noreikos, Algimanto Raudonikio, kitų kūrybos vakarus? Nepamirš ir vestų renginių Karininkų ramovėje, respublikinio skaitovų konkurso Vilniaus Miesto rotušėje, kur komisijos nariais buvo Rūta Staliliūnaitė, Tomas Vaisieta, Ferdinandas Jakšys...

Būtent jai, Vidutei Petraitienei, Darbo biržos stebėsenos ir paslaugų vyriausiajai specialistei, prieš septynerius metus pačiai pirmai teko surengti unikalų ir nepakartojamą visos Šiaulių apskrities darbo biržų skyrių teminį vakarą susitikimą, kuris vėliau kasmet pasklido po likusius apskrities rajonus.

– Nemenišką darbą dirbantys kolegos pasirodė tokie kūrybingi. Iš jų galima daug ko pasimokyti. Tik reikėjo juos uždegti! – su meile kalba mūsų moteris-saulė. –

Aš labai džiaugiuosi, kad man su amžiumi meilė poezijai neišnyko. Nežinau, kas ir kada taip nusprendė, bet mano gyvenimą vien tik eilėračiais galima matuoti. Taigi išeitų, kad visa mano kasdienybė prisotinta poezijos.

Svarbiausias žodis – reikia

Mūsų gebėjimai arba gauti su motinos pienu, arba įgyti. Vidutė susimąsto: prisipažįsta nesanti išskirtinė, todėl, žinoma, vieno vienintelio atsakymo nebus. Vienareikšmiškai – tai prigimtiniai dalykai, kaip ir mamytės meilė. Ir įgytieji – gerų mokytojų bei dėstytojų įskiepis, ir jos pačios darbas. Tačiau visa tai susumavus – tiesiog Dievo apdovanotoji. Nes gimė meniškos sielos, yra laimės kūdikis, visada, bet kokiomis aplinkybėmis besiklausanti širdies balso.

Stovint scenoje reikia ne tik oratorinio meno, bet ir geros galvos, puikios atminties. Kiek gi mūsų Vidutės šviesioje galvoje telpa ištraukų iš poemų, eilių, miniatiūrų, sveikinimų ir linkėjimų?

– Oi, kiek ten visko telpa...Tik kai kas greitai išsitrina, o kai kas išlieka ilgam. Turėdama tikslą būnu labai darbšti. Galiu ir naktimis nemiegoti. Kartojimas - mokslų motina! Man visada labai svarbus buvo žodis “reikia”! Tik tas didžiulis emocinis krūvis nualina. Reikia saugot save, ypač tai svarbu visiems kūrybiniams darbuotojams, – atvirauja mūsų skaitytojams. – Visada norisi pasakyti kažką gražaus. Subtiliai, neįkyriai, neperspausti. Sakyti taip, kad išgirstų. Iš širdies – į širdį! Niekada kūrinių neskaičiavau. Vieni tekstai tinka vieniems, kiti – kitiems. Priklauso nuo progos, vakaro trukmės. Daugelį pačių nuostabiausių tekstų man parašė Nelija Stirblienė. Man tik juos beliko išmokti, perleisti per savo širdį ir dovanoti kitiems. Gyvenimas tampa nuostabus, kai tie žmonės švenčia, dainuoja, vaišinasi, šoka. Viskas taip tikra. Ir taip skiriasi nuo kokių nors sostinės balių ar iškilmių.. Nieko nenoriu. Tik būti su jais ir pradžiuginti juos gražiu žodžiu. Poezijos pasaulis amžinas.

Tik neišduoti…

Vidutė Petraitienė yra baigusi Lietuvos muzikos akademiją, yra renginių organizatorė pagal išsilavinimą, tačiau jau daug metų yra žemiškos profesijos atstovė – rūpinasi darbo netekusių žmonių likimais. Tačiau dėl to ji nesijaudina. Anot jos, netgi dirbant Darbo biržoje galima rasti laiko kultūrai. Tam puikIai tinka net trumpos pietų pertraukėlės, ilgi vakarai ir tik jai pačiai pavaldūs savaitgaliai. Nes taip buvo auginta. O ir iki šiol ausyse skamba prorektoriaus Vytauto Jakelaičio pasakyti žodžiai: „Niekada neišduokite kultūros“.

Ji ir neišduoda. Kiek kartų jai buvo siūlyti svarbūs ir atsakingi postai formuojant rajono kultūrą. Nesusigundė. Nes niekada nebuvo karjeristė, niekada nežavėjo spindintys, bet slidūs jos laiptai, visada vadovavosi savo logika – su bohema” geriau draugaut, nei jiems vadovaut. Niekada iš pirmo žvilgsnio puikių pasiūlymų neiškeitė į laisvą menininko ir kūrėjo pašaukimą. Ir niekada neišdavė kultūros.

Tiesa, netikėtai pačiai sau, tapo politike. Rinkimų į savivaldą sąraše buvo pačiame sąrašo gale. Savo buvimu tiesiog norėjo padėti žmonėms, kuriuos gerbia, su kuriais yra komandoje. Ir štai netikėtumas – tiek kartų matyta, tiek daug kartų girdėta moteris buvo pastebėta ir rajono gyventojų palaikymo balsais išreitinguota į sąrašo priekį. Taip tapo politike. Kam kitam, jei ne tam pačiam rajono žmogui, dėkoti už tai, kad ji turi galimybę įgyti ir tokios, politinės, patirties? O neseniai V. Petraitienė rajono Taryboje išrinkta ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininke.

Plikiškių kaimo kieminėtoja

Ar kas Vidutę Petraitienę pažįsta kitokią? Ji visada kiekvieną žmogų sutinka ir palydi kaip seną gerą bičiulį – su plačia šypsena, plačiais rankų mostais, apsikabinimais. Iš kur joje tiek meilės? Negi gyvenimas nevėtė ir nemėtė, iš kur tas nuoširdus atlapaširdiškumas?

Pasirodo, kad tokia ir gimė. ”Pakiemnikė”. Taip ją vadindavo vaikystėje. Nes, lankydama Plikiškių kaimo močiutes, žinojo visas jų paslaptis. Jos taip norėdavo kam nors išsipasakoti, o Vidutė, nors ir maža, bet jau tada buvo gera klausytoja. Už tai visas kaimas ją mylėjo ir mokė tik gero.

– O kokio gerumo turėjau savo Mamytę! Nors nebuvau paklusnus vaikas. Buvau nenuorama. Viskas man rūpėjo. Tačiau Ji visada paguosdavo, padrąsindavo, pasakydavo gerą žodį ir būtinai pagirdavo, už nepaklusnumą bausdavo… Kiek laikraščių ir žurnalų užsakydavo! Kiek knygų namuose buvo skaitoma! Viskas gimsta iš meilės! Moteriai, nesvarbu, kokio ji amžiaus, labai svarbu jaustis mylimai ir reikalingai, – šiandien taip moteris kalba apie svarbiausius savo gyvenime momentus, užauginusius ją scenai.

Bet čia pat atsidūsta: ne visada taip buvo. Tik labia stipri asmenybė gali kalbėti ir apie tamsią savo gyvenimo pusę. Tokią turėjo ir Vidutė:

– Buvo laikas, kai skendau nevilty… Žinau, kaip jaučiasi išduota moteris, sumušta moteris, moteris be darbo, be pinigų, su dviem mažais vaikais, su paskola banke būstui įsigyti. Žinau, kas yra pati sunkiausia depresija, nemiga, ligoninės… Bet visada atsirasdavo gerų žmonių, iš kažkur atsirasdavo jėgų pačią paskutinę sekundę… Ir vėl kildavau… Sunkiai, bet kildavau… Džiaugiuosi, kad esu karys iš prigimimo… Gyvenimas manęs nelepino, o visos bėdos tik užgrūdino. Laikas gydo beveik viską, tik reikia išlaukti, iškentėti. Kito recepto nėra. Ir daug daug dirbti. Nesvarbu, kad mano gyvenime buvo daug skausmo, seniai visiems atleidau, tačiau mano gyvenimas kupinas pačių gražiausių akimirkų. Ne retsykiais, kasdien! Be veiklos neįsivaizduoju savo gyvenimo. Turiu tokį varikliuką, kuris vis sukasi ir sukasi. Nors ne kartą teko sukąsti dantis, optimizmo ir džiaugsmo manyje labai daug. Aš tik stengiuosi gyventi ir nepasiduoti. Ir dar, aš tikrai turiu angelą sargą, kuris mane vis gelbsti ir gelbsti, lyg būčiau jo mylimiausias kūdikis, – apie begalinę meilę gyvenimui ir jo siunčiamus išbandymus šiandien atvirai kalba mūsų Moteris-saulė.

Tik laimingas žmogus dalina laimę

Mūsų Moters-saulės gyvenimo, žmogaus egzistencijos filosofija sukasi apie laimę ir meilę. Kai kurie pastebėjimai ir patirtys galėtų tapti sėkmingo gyvenimo sentencijomis. Anot Vidutės, jeigu viską darai su meile, tai ir yra tavo laikas. Arba – tik, kai pats esi laimingas, gali tuo dalintis su kitais.

Žmonės, sėdintys koncertų salėse, tai jaučia, jaučia Vidutės dalinamą laimę. O ji, kultūros tarnaitė, neskaičiuoja kitiems išdalintų valandų. Juk ne per prievartą, savo noru. Visada džiaugsminga, kad yra reikalinga, laukiama. Čia yra ir jos gyvenimo prasmė.

Ji tikrai kitokia. Nes jai visi reikalai, buitis, asmeninė gerovė nublanksta prieš švenčių scenoje grožį. Jai net negaila prisvilusios braškių uogienės žiemos atsargoms, juk ją kompensavo Birutės Ginkuvienės atneštas kibiras juodųjų serbentų…

– Kartais stebiuosi pati, iš kur tiek energijos turiu? Juk mėgstu pramogauti, rizikuoti, išgyventi stiprias emocijas, keliauti. Visada siekiau aktyvaus gyvenimo, nepakenčiau rutinos. Linkėčiau visiems turėti mylimą veiklą. Tik trumpam stabtelt, prisėsti ir vėl skristi. Žinau, tikiu, kad manęs dar ilgai užteks tiems, kuriuos aš myliu. Parodyti kaip ir nėra ką, bet mano veikla išlieka žmonių širdyse. O kūrybingą ir džiaugsmingą gyvenimą galime susikurti tik mes patys. Jo niekas nepadovanos. Daugiau dirbt, mažiau miegot, negailėt pinigėlių gražiems dalykėliams, geriau mažiau valgyt, švęst šventes, būti gamtoje, pačioms daugiau mylėt, turėti daug draugų, ne girtis, o džiaugtis, mažiau bambėti, nešti gerą nuotaiką. Štai ir viskas! – toks, atrodo, paprastas ir lengvas laimingos, gyvenimą mylinčios moters receptas.

O atkartok ką nors panašaus, kad gudras. *

Joniškio rajono gyventojai kviečiami savo balsus atiduoti už savo krašto saulutę. Skambinkite trumpuoju telefonu 1670 ir balsuokite už Moterį-Saulę Nr. 6 – Vidutę Petraitienę. Rajono žmonės kviec?iami balsuoti, palaikyti savo Vidutę siunc?iant SMS trumpuoju telefono numeriu 1670 su įrašu „STV 6“ arba skambinant tuo pačiu trumpuoju telefono numeriu. Žinutės kaina 0,35 Eur.

Vidutė Petraitienė – pretendentė į apskrities moterų nominaciją "Moteris-saulė" – mėgsta kūrybingą gyvenimą,tad daug metų tarnauja kultūrai ir jos neišduoda

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. vasario 24 d.