Tautodailininkai ir amatininkai pranašauja artėjančias Velykas

Lina Rudnickienė

Menotyrininkė Michalina Adomavičienė, žvalgydamasi po Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus parodų salę, kurioje praėjusią savaitę atidaryta kasmetinė rajono tautodailininkų ir amatininkų darbų paroda „Šimtmečio raštai tautodailės darbuose“, neslėpė susižavėjimo – „kokie joniškiečiai darbštūs, kokie išradingi, kūrybingi...“ Šių metų pavasarinėje parodoje – daugiau kaip 200 darbų eksponuoja 57 tautodailininkai ir amatininkai. Muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė pastebėjo, kad susipynę darbų raštai džiugina akį ir širdį – marga, gražu, net kvepia – „Į muziejų atėjo Velykos...“

Susipynę tautiniai raštai

Tapytojai, keramikai, tekstilininkai, vėlėjos, mezgėjos, nėrėjos, rišėjai, pynėjai, drožėjai… Visi turi bekraštę vidinę kūrybos laisvę. Tradicinės parodos kasmet sulaukia naujų autorių. Šiemet džiugina „Saulės“ ir Kriukų pagrindinių mokyklų bei Skaistgirio gimnazijos mokytojai, auginantys naują tautodailininkų kartą. Štai skaistgirietis 4 gimnazinės klasės moksleivis Mantas Mikolaitis pagamino tokį dailų ir funkcionalų verpimo ratelį, kad tik belieka sėsti ir verpti. Tokio kūrinio negalėjo nepastebėti ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė ir menotyrininkė Michalina Adomavičienė, iškart šį dailiausią moksleivio kūrinį atrinkusios į Šiaulių krašto tautodailininkų ir meno kūrėjų darbų parodą „Tautodailininkų, meno kūrėjų darbai ir laimėjimai atkurtos valstybės 100-mečiui“ , kuri Šiaulių meno galerijoje bus atidaryta kovo 24 d.

Joniškiečiai savo darbuose irgi įamžinę tautiškumo ženklus – jie įmegzti, įnerti, nutapyti, įvelti.

Menotyrininkė M. Adomavičienė, į rankas imdama medžio gėlių žiedais nusagstytą ažūrinę lėkštę, negailėjo pagiriamojo žodžio medžio drožėjams – lėkštės autoriui Petrui Jonaičiui, kraičio skrynelių autoriams Sauliui Kaminskui, Remigijui Kubiliui, Antanui Žatkevičiui.

– Išmoningi vyrai. Ypač Dalius Udrakis – aukščiausios prabos meistras. Tik nesipūskit, dirbkit...– kalbėjo menotyrininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad rajone ėmė rodytis daugiau keramikos, kurią iki šiol buvo užkaraliavę Šiaulių rajono meistrai. Gal ir joniškiečiai ims lygiuosis į Kuršėnų keramikos meistrus?

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė ir menotyrinikė M. Adomavičienė iš gausios joniškiečių kūrybos į regiono parodą be konkurencijos pirmu numeriu atrinko trijų autorių bendrą darbą – JuzefosLapinskienės austą lino rankšluostį, kurio galus nėriniais papuošė Aniceta Krajinienė, o rankšluostinę iš medžio išdrožė Dalius Udrakis. Į parodą Šiauliuose atrinkta taip pat Virginijos Kutkienės tapybos darbų, Dalios Petraitienės tautinį kostiumą ir veltas liemenes, Ramunės Vičienės dailias riešines, Redos Pečkuvienės adytinės skaros, Felicijos Bogvilienės pirštinės ir kojinės, Zelmos Krupelienės pirštinės ir nėriniai, Vitoldo Krajino ir Gražinos Šliauterienės pintinės juostos, Birutės Kybartienės velta skrybėlė, medžio drožėjų P. Jonaičio, S. Kaminsko, R. Kubiliaus darbai., Alvydo Pretkelio iš vytelių pinti skėčiai, Virgenijos Tankūnienės ilgaauliai veltiniai, Loretos Domkienės veltos šlepetės tautiniais motyvais, taip pat Ugnės Vaineikienės, Valijos Šurnaitės, Birutės Kybartienės, Aušros Petrauskienės, Virginijos Kutkienės gyvybės medžiai, Angelės Motuzaitės nertas kostiumėlis iš lino, Daivos Galkuvienės vaikiškos nertos kepuraitės, Vidos Peleniuvienės, Alinos Jonaitienės ir Dalios Sutkuvienės tapyba, Vido Sakalausko dirbiniai iš ragų. Į Šiaulius važiuos ir AntanoŽatkevičiaus kūryba iš medžio ir akmens.

Laima Kelmelienė šiųmetėje rajono tautodailininkų ir amatininkų darbų parodoje labiausiai pasigedo Anicetos Krajinienės ir jos skrupulingų darbų, taip pat norėtų iš rajono meistrų daugiau kūrybos iš medžio, akmens ir tekstilės.

Zelma Krupelienė „Sidabrei“ sakė visada labai norėjusi savo darbus parodyti rajono kūrėjų parodose. Tačiau visą laiką kamavęs klausimas, ar jos darbai to verti? Atsakymą į tai turėjo Laima Kelmelienė, gyrusi moterį už kruopštumą ir dailumą. Zelma rodė parodai pristatytą nertą staltiesės dalį – atkartojo mamos lininės staltiesės raštą. Praėjusių metų lapkritį Šiaulių Lieporių bibliotekoje Latvijos nepriklausomybės dienai buvo eksponuojama Zentelių šeimos, iš kurios kilusi ir pati Zelma, kūryba.

Tėvų sodyba stovėjusi netoli Gruzdžių, Norvaišių kaime. Tėtis buvęs kalvis, bitininkas, savo sodyboje demonstravęs ypatingą tvarką ir grožį.

Tokioje aplinkoje užaugo ir Zelma su dar trimis seserimis ir dviem broliais. Visi jie iš tėvų paveldėjo polinkį amatams ir rankdarbiams. Ir parodoje Latvijos Nepriklausomybės dienai demonstruoti mamos Zilvijos tarpukario nėriniai ir siuvinėjimai, tėčio Jokūbo kalvystės darbų fotografijos bei dukterų Mirdzos, Audronės, Ausmos ir Zelmos.

Pasakojama, kad XIX a. grafas Naryškinas į Šiaurės Lietuvą pakvietė Latvijos amatininkus. Tarp jų buvę ir Zentelių protėviai.

Kviečia megzti kojinaites

Tautodailininkė Felicija Bogvilienė rajono mezgėjus parodos atidarymo metu kvietė prisijungti prie nacionalinio projekto, kurio metu Lietuvos gyventojai mezga kojinaites naujagimiams 100-mečio trispalves kojinaites, ir taip sukurti gražų priminimą apie Lietuvos svarbią sukaktį, Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Šią akciją Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejui pradėjo Suomijos moterys, o remia Suomijos ambasada. Šių metų pradžioje 100 suomių moterų rankomis numegztų trispalvių kojinaičių Lietuvai jau įteikta.

– Prie šio jubiliejaus įprasminimo mezgant kojinaites naujagimiams jau prisidėjo beveik visų Lietuvos rajonų moterys. Trūksta tik joniškiečių. Todėl raginu nelikti abejingiems, megzti ir kojinaites atnešti į Joniškio istorijos ir kultūros muziejų, – įsijungti į pilietinę akciją joniškiečius kviečia F.Bogvilienė.

Ir naujas etninės kultūros kalendorius

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus kasmet išleidžia po naują krašto kultūros kalendorių gaspadoriams. 2013 metais Joniškio istorijos ir kultūros muziejus už Joniškio krašto etninės kultūros kalendorių „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“, kuris pripažintas tų metų geriausiu, pelnė Lauryno Ivinskio premiją.

Šiųmetinį leidinį, jau septintąjį, puošia muziejaus eksponatai – Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo nuotraukos, o kalendoriaus viršelį – Juzefos Lapinskienės austo ir Anicetos Krajinienės apnerto dekoratyvinio rankšluosčio motyvai.

Kalendoriaus skaitiniuose pateikiami įvairūs prisiminimai – apie žymius žmones, istorinius įvykius, publikuojama literatų kūryba, senolių išminties perlai, pasakoti padavimai, surinkti įvairių ekspedicijų metu, net senoviniai krašto valgių receptai, sveikatos ir kiti išmintingi patarimai.

Kalendoriaus redaktorė – kraštietė Rita Urnėžiūtė, kuriai vasario pabaigoje Mokslų akademijos salėje bus įteikta Kalbos komisijos premija, skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomas už lietuvių kalbos puoselėjimą, už ilgametį darbą „Gimtosios kalbos“ žurnale puoselėjant lietuvių kalbą ir šviečiant visuomenę kalbos klausimais.

Rita Urnėžiūtė yra žurnalo „Gimtoji kalba“ redakcinės grupės vedėja ir vyriausioji redaktorė, per tris darbo šiame žurnale dešimtmečius yra paskelbusi daugybę straipsnių, recenzijų, apžvalgų lietuvių kalbos klausimais, redagavusi žurnale spausdinamus kitų autorių straipsnius. Rita Urnėžiūtė yra ir Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė.

Į regiono kūrėjų parodą atrinkti Virgenijos Tankūnienės ilgaauliai veltiniai, Manto Mikolaičio verpimo ratelis, Vitoldo Krajino ir Gražinos Šliauterienės pintinės juostos

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. vasario 21 d.