Nuo senamiesčio iki čigonų taboro

Vilma Kubilinskaitė, Giedrė Motiejuitė „Aušros“ gimnazija

„Aušros“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai pradėjo ciklą pamokų, skirtų Lietuvos šimtmečiui. Grupė 11-12 klasių mokinių, su dėstančiais mokytojais buvo išvykę į socialinių mokslų integruotą edukacinę pamoką „Valstybės pažinimas – Vilniaus miesto zonos „Nuo senamiesčio iki čigonų taboro“.Tokioje pamokoje užtrukome ilgiau nei 12 valandų. Tikslas – suorganizuoti ir pravesti istorijos-geografijos veiklas kitoje aplinkoje – Vilniuje. Prieš ekskursiją mokiniai studijavo Vilniaus miesto funkcines zonas, priemiesčio raidą, reljefą, hidrografiją, miškų išsidėstymą, rinko informaciją apie Vilniaus taborą.

Geografė, geografijos mokslų daktarė, Vilniaus Universiteto profesorė Dovilė Krupickaitė sutiko mums parodyti kitokį Vilnių: su jo savita urbanistine raida, priemiesčio formavimosi ypatumais, gamtine įvairove, provincijos mokiniams nematytais socialiniais „perliukais“. Profesorė pasakojo apie miesto raidą, istoriją, hidrografijos ir reljefo įtaką urbanistiniam formavimuisi.

Taip pat apžiūrėjome sostinės dangoraižius, „žaliausią“ miesto rajoną – Antakalnį, Pučkorių atodangą. Jos stotelėje moksleiviai gavo užduotį – išstudijuoti informacinius stendus, atlikti pateiktas užduotis. Miškingose vietovėse „slepiasi“ ne tik Pučkorių palivarko pastatai, kuriuose XIV a. gyveno dvarininkai, patrankų liejyklos griuvėsiai. Skaitmeniniai žemėlapiai atveria miškų užmaskuotas sovietinio laikotarpio metalinių garažų gatveles.

Skaidiškės ir Rudamina – kaimai, kiekvienas jų turi apie 4000 gyventojų. Lyginame: Žagarė – miestas, dabar turintis tik 1700 gyventojų. 1912 m. Žagarėje gyveno apie 12 000 gyventojų. 1980 metais – apie 2000. Analizuojame informaciją, aptariame pokyčių priežastis, tendencijas. Kodėl Skaidiškės ir Rudamina kaimai? Kodėl Žagarė, turinti mažiau gyventojų, miesto tipo gyvenvietė? Gaila, bet Žagarė – vienas intensyviausiai mažėjančių Lietuvos miestų.

Kirtimai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietus nuo centro. Čia gausu pramonės įmonių, rytuose – Vilniaus oro uostas. Kokią įtaką gyventojams daro netoliese esantis oro uostas? Įvardijame oro uosto taršos šaltinius. Kirtimai išsidėstę tarp Naujininkų šiaurėje, Užusienių ir Dilgynės vakaruose, Užusienių miško pietuose. Pramonės įmonių ir sandėliavimo patalpų gausą rajone sąlygoja patogus susisiekimas, kelių infrastruktūra, nutiestas geležinkelis. Kirtimuose yra didžiausias Lietuvoje čigonų taboras.

Apvažiavome ir Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajoną, kuriame, net negalėjome įtarti, gyvena kelis kartus daugiau gyventojų, nei mūsų gimtajame Joniškyje. Lazdynų mikrorajonas buvo vienas pirmųjų blokinių mikrorajonų Lietuvoje.

Gaila, kad intensyvi dienos programa neleido dar detaliau „išstudijuoti“ Vilniaus, jo mikrorajonų ir priemiesčio. Nuoširdžiai dėkojame prof. D. Krupickaitei už mums dovanotą unikalią pažintį su sostine.

Galiausiai pasiekėme senamiestį ir iš arčiau susipažinome su Vilniaus universitetu, su vienu seniausių jo pastatų ansamblių – trijų aukštų dar 1570 m. įkurta ir iki šių dienų autentiškose patalpose veikiančia biblioteka. Viena smagiausių užduočių – įlipti į observatorijos bokštelį, iš kurio atsiveria pasakiškas vaizdas su Vilniaus bažnyčių smailėmis, puošniu senamiesčiu, beslenkančiu Gedimino kalnu. Apžiūrėjome tris iš 13 universiteto kiemelių, taip pat aplankėme kitus žymius sostinės objektus.

Apžiūrėję ekspoziciją Valstybės pažinimo centre, skubame į Vilniaus rotušę. Joje – joniškietės menininkės Jolitos Vaitkutės paroda, skirta Nepriklausomybės šimtmečiui „100 žemės apkabinimų”. Penkių instaliacijų ekspozicija „Šimtas žemės apkabinimų“ – tai pirmoji Jolitos Vaitkutės ciklo dalis, skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Joje atkurtos penkios Lietuvos ryškios asmenybės: filosofas Stasys Šalkauskis, partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kunigas tėvas Stanislovas, rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir dainininkas Vytautas Kernagis. Visus šių žmonių portretus Jolita Vaitkutė sukūrė iš žemės. „Žemė valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste turi simbolinį pradą“, – sako kūrėja. Tai – konceptualus objektas, jungiantis žmogų su tėvyne. Jolitai dovanų atvežėme žemės iš Joniškio „Aušros“ gimnazijos sodo. Neatsitiktinai, nes Jolita – mūsų gimnazijos mokinė.

Dienos programą užbaigėme „Keistuolių“ teatre, kur su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjome Šv. Kormorano šešėlinio humoro klubo pasirodymą „Paskalos ir padavimai“.Tai – linksmas „Keistuolių“ teatro humoristinis muzikinis bardų ir intelektualios tautosakos pasakojimas apie Vilniaus ir Lietuvos raidą.

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2018 m. sausio 27 d.