Koks yra normalus vargospūdis?.. Tegu jį kur Šmėklinės!

Rita URNĖŽIŪTĖ

Iki metų pabaigos lieka vis mažiau dienų. Tirpsta laikas, kai dar galima siūlyti kandidatus dalyvauti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose. Kas nespės iki sausio 1-osios, tas ir bus nespėjęs.

O siūlymų Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vis daugėja. Diskusijose dalyvauja, įdomių dalykų parašo ir joniškiečiai. Pavyzdžiui, Ligita Eitkevičienė apie savo išradingus mokinius: „Maniškiai pertraukų metu pertraukauja, nes... pertrauka. Ilsėtųsi, jei būtų ilsėtuvės.“ Ir „pertraukauti“, ir „ilsėtuvės“ jau nusiųsti į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. (Kas ir kaip ten kaupiama – kitą kartą.)

Į Metų žodžio rinkimų pašto dėžutę (metuzodis@gmail.com) atkeliavo ir pirmasis siūlymas iš Joniškio. Šviesų žodį „dermė“ atsiuntė Jurgita Žiūkienė: „Dermė – vidaus ir išorės, žodžių ir veiksmų, žmogaus ir gamtos, visuomenės ir politikos. Tai balansas, pusiausvyra, kompromisas, derėjimas, sutarimas, atitikimas, palaikymas, kurio taip trūksta!“ Jai pritarė Ramūnas iš Kauno, tiesa, jo žodis kitoks: „Darna – harmonija, ramybė, palaima! Siūlau šitą žodį rinkti.“

Metų žodžio ieškotojai per kelias pastarąsias savaites pririnko įdomių naujažodžių. Tai Vytauto Radžvilo pavartoti „šiandienžmogiai“ – vien tik dabartimi gyvenantys, dabarties įkalinti žmonės, Povilo Urbšio ištartas „slidėsis“ („Bet man geriau likti druska, nei tapti slidėsiu ir kieno nors prarytam netekti tapatybės“).

Žmonėms krito į akis reklamos specialistų sukurti žodžiai. „Ežio“ paslaugų teikėjai kviečia jungtis prie „švaistuomenės“, poilsio paslaugų teikėjai kreipiasi „poilsenybe“ („Taip, jūsų poilsenybe!“ – kas nematė reklamos su dama, pasipuošusia rankšluostine karūna?).

Daugiausia patiktukų ir daugiausia komentarų nusipelnė naujadaras „Šmėklinės“. Tai pramogų organizatorių ir populiariosios spaudos pradėtas vartoti Helovyno pavadinimas. Nors mokytoja Aldona priminė, kad „jau seniai siūloma vartoti žodį „Šiurpnaktis“, daugybė komentatorių gynė „Šmėklines“. Žurnalistė Vaiva rašė: „Šmėklinės, tik Šmėklinės! Lietuviškesnio naujadaro seniai nesu girdėjusi.“

Viena iš aktualiausių temų dabar – nuošliaužos. Metų žodžio ieškotojams atrodė, kad šis žodis gali turėti visokių reikšmių. Dėstytojos Romualdos manymu, „nuošliauža galėtų būti nupušęs, šiek tiek trenktas ir pan. Galėtų apaugti ir kitomis panašiomis reikšmėmis“. Mokytoja Aldona pritarė: „Nuošliauža (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme) aktualėja ne dienom, o valandom.“

Nelemtųjų nuošliaužų temą pratęsė „Literatūros ir meno“ leidinio linkėjimas „Nepjauk grybo, Lietuva!“ Kodėl „nepjauk grybo“? Ogi todėl, kad vienas Gedimino kalno šlaitas gausiai kelmučiais apaugo…

Nuošliaužų nuvarginti ir su Šmėklinėmis apsipratę Metų žodžio ieškotojai matavosi „vargospūdį“. Matuotis įkvėpė Juozas Erlickas: „Normalus vargospūdis yra: 320/380. Pirmas skaičius reiškia pajamas, o antras – išlaidas.“ – „Būtent toks ir yra“, – pritarė filologė Jūratė. Metų žodis dėl visa ko pasiklausė: „Metrologiškai patikimas „vargomatis“ pasitaikė?“ – „Tai jau taip :-)“. „Vargospūdį“ matavosi ir neseniai studijas baigusios filologės Milda ir Justina: „Tas tai geras.“ – „Visai kaip mūsų!“ Tikslus tas Juozo Erlicko prietaisas!

Medicininių siūlymų (ir madingų vedinių) sąrašą papildė žurnalistas Linas – „įreceptinti“.

Metų posakio ieškotojai sujudo, išgirdę frazę „Būsiu šalia“. Spėliojo, gal tai dainos pavadinimas, paskui išsiaiškino, kad ne: tokį pažadą „Lietuvos ryto“ komandai davė Antanas Guoga.

Smagių pasidalijimų sulaukė praktiškas Gintaro Grajausko požiūris į madingą pasakymą „išeiti iš komforto zonos“: „Čia visi vis siūlo – išeik iš komforto zonos. Verčiau pamokytų, kaip į ją patekti.“

Dalytasi ir Giedriaus Kuprevičiaus įrašu apie Kauno įgulos karininkų ramovę: „Nepastebėjau, kad kur nors kokioje italų karininkų būstinėje būtų kavinė ‘Kauno didžkukuliai’.“ Kodėl kompozitoriui kilo mintis apie „Kauno didžkukulius“ italų karininkų būstinėje? Ogi todėl, kad Kauno karininkų ramovėje veikia picerija „Milano“.

Keletą idėjų Metų posakio rinkimams pasiūlė Aloyzas Tendzegolskis iš Varėnos: „Lavinkis, laviruok…“, „Pinigas riedėdamas nevirsta…“, „Korumpuotieji skęsta nebent vandenyje…“, „Nesakyk tiesos: manyk, kad vis dar sovietmetis…“

Žurnalistę Neringą tai paskatino prisiminti savo straipsnių antraštes: „Žuvis paskutinė suvokia, kad gyvena vandeny“, „Drumstam vandeny ir kelių į pragarą nematyt“, „Valdžia žmogaus negadina, jį atskleidžia“.

Pašaipuolių siūlymų prisiskaičius rimtai nuteikė santūrus Rimo Bružo pamąstymas: „Nėra jokių dviejų Lietuvų, Lietuva yra viena ir ji yra mūsų.“

Lapkričio 10 d. Seime vyko konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“. Viena dalyvė užsirašė tokį kalbininkės Ritos Miliūnaitės klausimą: „Kada paskutinį kartą gėrėjotės gimtąja kalba?“ Ir pasiūlė jį laikyti Metų posakiu arba Metų klausimu. Į tai tuoj pat sureagavo lituanistė Greta: „Kiekvieną dieną, valandą, minutę. Gėriuosi kiekvienu žodžiu.“ O mes? Ar gėrimės?

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2017 m. lapkričio 29 d.