Perlų vėrinys – tokia bilieto į emigraciją kaina

Lina RUDNICKIENĖ

1958-aisiais iš Joniškio, į paklodę susirišusi būtiniausius rakandus, bulvių ir lašinių (nes tuo laiku lagamino Joniškyje nenusipirksi) , į Vilnių studijuoti išvažiavusi Angelė Lauciūtė- Lukšėnienė buvo prie vargo pratusi. Jų nameliukas (ir dabar ta griūvanti lūšna tebestovi) buvo vos dviejų kambarėlių. Ir vieną iš jų dar okupavo stribo šeima. Mama su keturiais vaikais glaudėsi viename kambarėlyje, turėjo tik dvi lovas, kurių kojas įstatydavo į žibalo pripiltas konservų skardines – šitokiu būdu gynėsi nuo blakių, bet jos mokėdavo ir nuo lubų sušokti į lovas. Utėlės ir blusos irgi buvo vargano pokario gyvenimo nuolatinės palydovės. Tame kambarėlyje turėjo sutilpti dar ir giminės iš kaimo, kurie lankė Joniškio gimnaziją. Miegoti eidavo į tvartelį-sandėliuką arba lipdavo ant „aukšto“– po pastoge. Kai žiemą būdavo žiauriai šalta, nešdavosi katę, kuri padėjo kentėti pragariškai šaltas naktis.

Angelė Lauciūtė-Lukšėnienė, žinomo Kanados imigrantės potyrių knygos „Barakudos dienoraštis arba lietuvaitės įspūdžiai Kanadoje“ autorė. 2001 metais pasirodžiusi jos knyga priminė skandalingą straipsnį ir buvo itin populiari tarp skaitytojų, nes sugebėjo užfiksuoti nemažai faktų iš sovietinės Lietuvos ir lietuvių diasporos gyvenimo

„Sidabrė“ 2017 m. lapkričio 8 d.