2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai Ištransliuota žinutė? Dergliava? Baikit, nemanau…

Įvairiose šalyse jau ne pirmus metus gyvuoja tradicija rinkti Metų žodį. Šiais metais tokie rinkimai pirmą kartą organizuojami ir Lietuvoje. Apie tai, kaip vyks rinkimai ir kas paskatino juos rengti, pasakoja Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų komisijos narė, „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyriausioji redaktorė, kraštietė Rita Urnėžiūtė.

– 2017-ieji mūsų Seimo paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Ar tai ir buvo paskata būtent šiemet surengti Metų žodžio rinkimus?

– Paskata buvo kita – kovo mėnesį „Gimtojoje kalboje“ paskelbtas kalbininkės Agnės Aleksaitės straipsnis apie Metų žodžio rinkimų tradicijas pasaulyje ir greita literatūrologo Virginijaus Gasiliūno reakcija į jį. Perskaitęs straipsnį, Gasiliūnas savo tinklaraštyje tuoj pat pasiūlė, kad Metų žodžio rinkimus imtųsi organizuoti Lietuvių kalbos draugija. Toliau viskas klostėsi tarsi pagal pasakymą Plėšk liepą, kol plyšta! Gegužės mėnesį buvo parengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų nuostatai, sudaryta komisija, numatytos svarbiausios datos. Birželio mėnesį sukurta paskyra socialiniame tinkle „Facebook“. Informaciniu rėmėju sutiko būti UAB „Lietuvos žinios“: tiesiog žaibiškai sukūrė logotipą ir iškart sutiko, kad jų interneto portale vyktų baigiamasis balsavimas. O kad šie rinkimai sutampa su oficialiai paskelbtais Lietuvių kalbos kultūros metais – gražu ir prasminga. Beje, prasminga bus ir data, kai skelbsime rezultatus: 2018 m. vasario 21 d. Jau būsime atšventę atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį ir galėsime sužinoti, kokie žodžiai ir posakiai žmonėms pasirodė reikšmingiausi šiam jubiliejui artėjant. Rezultatų skelbimo diena pasirinkta vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

– Kas gali siūlyti kandidatus į Metų žodžio ir Metų posakio titulą? Kam ir kaip tuos siūlymus pateikti?

– Pacituosiu rinkimų nuostatus: „Metų žodį ir Metų posakį gali siūlyti visi.“ Siūlymus kviečiame teikti el. paštu metuzodis@gmail.com arba rašyti jau minėtoje Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Jei kam mielesni ne elektroniniai, o tradiciniai laiškai, maloniai prašom rašyti „Gimtosios kalbos“ redakcijai: Loretos Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius.

– Kokius žodžius ir posakius reikėtų siūlyti?

– Dėl Metų žodžio ir Metų posakio titulo ir šiemet, ir ateityje varžysis žodžiai ir posakiai, geriausiai atspindintys tų metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardijantys naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius. Į ką atkreipti dėmesį? Pastebėjote, kad žiniasklaidoje, viešojoje vartosenoje ar socialiniuose tinkluose madingas tampa koks nors iki tol buvęs neutralus žodis? Siųskite jį rinkimų organizatoriams. Aptikote taiklų naujadarą? Nepamirškite Metų žodžio rinkimų. Išgirdote prasmingą, šmaikščią ar absurdišką frazę, kurią tuoj pasigavo žiniasklaida ir visuomenė? Siūlykite ją Metų posakio rinkimams.

Būtų puiku, kad siųsdami žodį ar posakį nors trumpai apibūdintumėte kontekstą: kas, kada, kokia proga taip pasakė. Tikimės, kad laišką ar komentarą pasirašysite savo vardu ir pavarde. Antraip kur reikės ieškoti siūlymo autoriaus, jei Jūsų žodis ar posakis bus išrinktas nugalėtoju?

– Kaip bus balsuojama?

– Bus du balsavimai – visuomenės ir komisijos. Iki pat metų pabaigos komisija kaups siūlymus, o paskui iki 2018 m. sausio 10 d. sudarys balsavimui teikiamų žodžių ir posakių sąrašus. Už atrinktus kandidatus bus balsuojama „Lietuvos žinių“ interneto svetainėje. Balsavimas bus baigtas 2018 m. vasario 20 d. Atskirai Metų žodį ir Metų posakį savo posėdyje rinks komisija. Jei visuomenės ir komisijos balsavimo rezultatai skirsis, turėsime net keturis nugalėtojus: du Metų žodžius ir du Metų posakius.

– Ar jau esate gavę kokių nors siūlymų?

– Nuo birželio 1 d. jau atsiųsta 18 žodžių. Vienas asmuo siūlė būtinai įtraukti į sąrašą du žiniasklaidos nutampytus žodžius: žinutė „pranešimo, žinios“ reikšme (pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos žinutė pasauliui) ir (iš)transliuoti) „perduoti, atskleisti, paskelbti“ (pavyzdžiui, Ištransliavo savo jausmus žiūrovams).

Atkreiptas dėmesys į žodžius, kuriais įvardijami nauji daiktai ar reiškiniai: ormaišis „toks pripučiamas gultas“, primintukas „priemonė, padedanti prisiminti svarbius dalykus (raštelis ant veidrodžio, muzikinis signalas ar pan.)“, vardinukas, žaislas ar kitas vaikui skirtas daiktas su užrašytu vaiko vardu“, visalytis „asmuo, tapatinantis save su visomis socialinėmis lytimis“.

Keletas žmonių minėjo savo artimųjų aplinkoje sukurtus ar prisimintus žodžius: naminėti „jaukiai leisti laiką namie, ypač lietingą vasaros dieną“, šmurkštas „gobtuvas, kapišonas“, žemaitiškas žodis sengyvena „konservatyvių pažiūrų žmogus“.

Metų žodžio rinkimai užsienio šalyse visada daugiau ar mažiau atspindi tos šalies politinio gyvenimo aktualijas (pavyzdžiui, 2015 m. Metų žodis Vokietijoje buvo Flüchtlinge „pabėgėliai“, 2016 m. žodis Didžiojoje Britanijoje – Brexit „Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos“). Jau matyti, kad ir Lietuva – ne išimtis. Metų žodžiu siūlyta skelbti atvirai (plg. buvusios Seimo narės knygos pavadinimą), gandragalvis „neigiamas partijos, kurios simbolis gandras, nario ar jai prijaučiančio asmens apibūdinimas“, dergliava „dergimas, bjaurojimasis žodžiais“, profansionalas „profanas, įsivaizduojantis esąs profesionalas“, skvernas (siuntėjo manymu, žodis aiškus ir be komentarų).

Kaip ir buvo galima nujausti, siūlytojams nestinga humoro jausmo ir išradingumo: depozitoriai „buteliautojai, butelių rinkėjai“, balkonininkystė „daržininkystė balkone“, Vilnecija „naujas Vilniaus vardas po didžiosios birželio liūties“.

– Kokius posakius pastebi žmonės?

– Kol kas galima sakyti, kad atsiųsti posakiai rikiuojasi į dvi grupes. Vienoje grupėje – tie, kurie atspindi murzinąją mūsų gyvenimo pusę, kitoje grupėje – šviesieji. Pradėkim nuo murzinųjų.

Net keli žmonės minėjo buvusios švietimo ministrės frazę Baikit, nemanau! O viena mokytoja sukūrė ironišką vaizdelį, norėdama įrodyti, koks tai patogus ir daugybei gyvenimo atvejų tinkantis pasakymas.

Po laidos „Dėmesio centre“, kurioje kalbinta netikėtai išgarsėjusio profesinio mokymo centro vadovė, atkeliavo siūlymas į Metų posakio rinkimų sąrašą įtraukti frazę Labai nešvaistomos lėšos.

Kai vienas Seimo narys nusipelnė žurnalistų dėmesio už neaiškią veiklą energetikos baruose, tuoj pat buvome paraginti atkreipti dėmesį į jo reikalavimą žurnalistui Akytes parodyk!

Į pastangas riboti alkoholio prekybą greitai sureaguota ironišku pasakymu Butelis po skvernu.

Apie lietaus plaunamą Gedimino kalną vienas žmogus karčiai prasitarė: „Gelbėkit Gedimino kalną, kol jis dar nevirto Gedimino dauba…“

Prie šviesiųjų posakių skirčiau tris visuomenės pastebėtus prof. Liudo Mažylio sakinius: 1)Ieškoti verta, ieškoti įdomu; 2) Žinau, kam šis daiktas labai, o labai reikalingas; 3)Civilizuotuose kraštuose tautos relikvijomis neprekiaujama.

– Ko tikitės iš Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų?

– Aš asmeniškai tai pirmiausia tikiuosi, kad šie rinkimai taps tradicija. Norėčiau, kad tai paskatintų žmones domėtis savo kalba ir ugdytis atsakomybę už savo žodį. Čia rimtasis tikslas. Bet kartu Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai yra įdomus nuotykis, smagus žaidimas, kurio baigmės niekaip negali nuspėti: juk niekada neaišku, kas dar ko iki metų pabaigos prišnekės…

Baigdama norėčiau pakviesti į Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus įsitraukti ir joniškiečius. Ką tik perskaitėte, kokių žodžių ir posakių yra gavę rinkimų organizatoriai. Nusivylėte? Nepatiko? Vadinasi, metas siųsti savo pastebėtą žodį ar posakį. O gal kaip tik jis ir nugalės?

– Dėkojame už išsamius atsakymus. (pridėti logotipą Metų žodis 2017 )

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2017 m. spalio 11 d.