Į Reibinius sugrąžintos Mykolinės

Vida URBONIENĖ

Rugsėjui baigiantis mūsų senoliai švęsdavo Mykolines. Žvejai minėdavo Vėjo dieną, jie sudegindavo medinį šaukštą, kad vėjas neišpustytų žuvienės. Taip pat buvo įprasta pagerbti pribuvėjas, spėti žiemos orus, susikviesti talkininkus ir juos vaišinti bulvių patiekalais. Lietuviui įprastas vaišingumas, tad ne tik vaišių netrūkdavo, bet ir linksmybių.

Šiemet pirmą kartą rajone Reibinių kaimo bendruomenė, vadovaujama Adolfo Kriščiūno, organizavo Mykolines. „Aplink visokių švenčių, o mes pagalvojome, kad reiktų atgaivinti senolių tradicijas. Kiek senieji reibiniečiai atsimena, būdavę įspūdingos bulviakasio šventės, kurios sutapdavo su šv. Mykolo diena“, – pasakoja A.Kriščiūnas.

Mykolo diena išaušo kaip niekad saulėta, tiesiog saulė žeme ritinėjosi. Senoliai pasakytų, kad toks oras per Mykolus pranašauja labai šaltą žiemą. Žymus etnologas Libertas Klimka sako, kad senovėje Mykolinės ne veltui vadintos ir Vėjų diena. Nes štai kokias žinias skelbia arkangelo Mykolo trimitas: jei tądien iš ryto vėjas atbėgtų iš vakarų, žiema bus permaininga, su atlydžiais, jei iš pietų – šilta ir švelni, jei pirmas rytys – žiema bus žvarbi, o jei šiaurys – snieginga. Giedra per Mykolines žada itin šaltą žiemą. Taigi, ruoškimės šaltai žiemai. Pagal senoviškuosius papročius bulves į rūsį ar kapčius reikia supilti per Mėnulio pilnatį – kad gerai išsilaikytų iki kitos vasaros.

Bendruomenės namų kieme keitėsi liaudiškos muzikos muzikantai, seniūnaitis Gintautas Rudauskas kurstė ugniakurą, kaimo šeimininkės užkaitė baravykų sriubą, pakvipo bulvių plokštainiu, kopūstais. Pats bendruomenės vedlys su pagalbininkais tarp kaimo audėjų raštuotų lovatiesių pačiame scenos viduryje pakabino savo tapytą Mykolą Arkangelą, nugalėjusį slibiną. Į Mykolines reibiniečiai rinkosi ne tuščiomis, o kas su pintine daržo gėrybių, kas kvepiančiu pyragu nešini. Jiems įkandin atskubėjo ir kaimynai skaistgiriečiai. Moterų draugijos "Versmė " moterys ir miestelio bendruomenė draugiškai ant vieno stalo dėliojo patiekalus iš bulvių. Šių eilučių autorė paruošė bulvių užkandėlę pagal Reibinių krašto senolių receptą, Virgina Jakutienė pateikė bulves sveikuoliškai, Aldona Macienė su marčia Jurgita atskubėjo su puriu karštu bulvių plokštainiu, Virginija Kutkienė dėjo ant stalo pagal anytos receptą keptas ruginių miltų bandas su mėsos įdaru. Angelija Gasparavičienė vaišių stalą papildė sodo gėrybių desertu, Angelė

Adomavičienė vaišėms paruošė duonos su sūriu , Vidmantas Kutka netikėtiems svečiams atsivežė naminio likerio, o Danutė Ralienė ir ir Irena Jarienė paruošė neapsakomo skonio kavą ir arbatą. Gausiomis vaišėmis nukrautą skaistgiriečių stalą puošė Palmyros Kaikarienės ir Gražinos Ginkuvienės sukurtas dėdė Mykolas, sėdintis tarp daržovių ir vaisių. Jau tas skaistgiriečių išradingumas! Bendruomenės vyrai Kęstutis Adomaitis, Martas Ginkus ne juokais sakė, kad skaistgiriečiai kitaip nemoka. Jei ruoštis į šventę, tai ruoštis, jei važiuoti svečiuosna tai ne bet kaip. Jiems antrino ir Vidmantas Kutka.

Greta skaistgiriečių savo atsivežtas gėrybes dėliojo Žvelgaičių kaimo bendruomenė su vadove Regina Gužauskiene priešakyje. Čia ėmė pūkšėti vynuogių ežiukai, sukurti Sandros Budriuvienės, pačios bendruomenės vadovės Reginos pražydintos pomidorų tulpės su varškės įdaru, akis merkė avietės nuo baltut baltutėlio torto. Meno vadovė Vilma Bartašienė su vyrais tuoj ėmė pinti liaudiškų melodijų pynę.

Žagarietė Jolanta Garkalnienė atsivežė mamos Ginos Rimeikienės megztų pirštinių, kojinių. Pasak moters, artėja darganotos rudens dienos, vėsūs žiemos vakarai, tad mezginiai labai pravers jų nemezgantiems. O jau kokie raštai rašteliai, spalvų deriniai sugulę, gražu žiūrėt. Ir vieni gražūs, ir kiti, sunku ir išsirinkti, kuris čia pats pačiausias.

Maldenių kaimo bendruomenę atstovavo pirmininkė Renata Šidlauskaitė, su sūneliu atsivežę pintinę spalvingų obuolių, ir į gimtinę trumpam grįžusi Romutė Gramaliauskienė, atsivežusi obuolių sūrio, morkų ir obuolių pyrago ir savo tradicinio karšto naminio vyno. Moteris sakė iš vaikystės prisimenanti, kokios linksmos Mykolinės, kitaip sakant bulviakasio pabaigtuvės, būdavę Reibinių krašte. Skambėdavo dainos, kvepėdavo cepelinai, bulvių plokštainis, bulvių košė su rūgpieniu. Vyrai skanaudavo naminio alaus, vyno. Tame krašte dirbo vadovas Mykolas. Tai buvo reto nuoširdumo žmogus. Būdavo, užtrauks dainą, paskui jį – visi kaimo vyrai. Vakarop jau ir girdėti kito kaimo dainininkų balsai. „Smagu prisiminti senovę ir kartu džiugu, kad Reibiniuose dar išlikę senovės papročiai. ir muzikantų yra, ir dainuojančių netrūksta,“ – atvirauja Romutė.

Sodininkai Paulina ir Antanas Beržiniai nepraleidžia nei vienos šventės. Širdis neužleidžia nevažiuoti, kai Paulinos vaikystės kieme vyksta šventės. Čia jai iki širdies gelmių pažįstamas kiekvienas sodybos kampelis. „Širdis džiaugiasi, kad tėviškė nesunyko, o gyvuoja, bendruomenės aktyvių žmonių prikelta naujam gyvenimui“, – džiaugsmo ašarą braukdama sakė Paulina. Jiedu su vyru į šventę atsivežė ne tik medaus, slyvų, aviečių, bet ir net dvylikos veislių obuolių.

Prieiname prie šventės kaltininkų reibiniečių – sugužėjo gražus būrelis. Ant stalo – patiekalų įvairovė. Danutė Girdvainienė atsinešė iškepusi savo firminį „Napaleoną“, Juzefa Butautienė suspaudė grybų sūrį, Onutė Kalnienė išvirė sotų kopūstų šiupinį su karštomis bulvėmis, o kur dar Zitos Briedienės, Irenos Navickienės, Irenos Kriščiūnienės, Danutės Karklienės, Janinos Gatulienės pyragai, užkandėlės, visokie skanėstai. Sunku visus suminėti, sunku viską išragauti. Vyndarė Nijolė Andriuškevičienė surengė šešių vynų degustaciją, Blažiejus Balta pagamino baravykų sviestą. Kiekvienas po krislą – ir bulviakasio baigtuvių šventė, senolių vadinama Mykolinėmis, įspūdinga.

Neapsieita ir be svečių. Į žvalgytuves atvyko rajono Tarybos narės, Joniškio VVG atstovės Rimantė Misiūnienė ir Nijolė Valuckienė, Pošupių kaimo bendruomenės pirmininkė Sigita Somoilova, muziejininkai su direktore Rasa Ališauskiene priešaky. Netvėrė džiaugsmu muziejaus darbuotojai, gyrė reibiniečius už atgaivintas senolių tradicijas ir vis drąsino, kad viskas prasideda pamažu.

Kokia šventė be dainų ir šokių. Būta ir jų. Ilgą nuotaikingą muzikinę programą dovanojo Skaistgirio gimnazijos bendruomenės šokėjai, vadovaujami Andriaus Petkausko, Žvelgaičių kaimo bendruomenės kapela, vadovaujama Reginos Gužauskienė ir Vilmos Bartašienės, svečiai iš Vilniaus, tradicinės muzikos grupė "Duja". Šventę vedė Gediminas iš Kirnaičių ir reibinietė Žydrė.

Galiausiai solidi komisija įvertino šeimininkių ir kitų šventės dalyvių pastangas ir skyrė keletą nominacijų. Tarsi lietumi nominacijomis lijo Skaistgirio kraštui. Nominacija už gražiausiai puoštą stalą atiteko Skaistgirio miestelio bendruomenei, kita nominacija už išradingai pateiktą daržovę – Skaistgirio moterų draugijai "Versmė". Abi nominacijos už skaniausią patiekalą irgi iškeliavo į Skaistgirį. Jos atiteko už bulvių plokštainį Aldonai Macienei, už užkandėlę – šių eilučių autorei.

Nominacija už įspūdingiausią daržovę atiteko Žvelgaičių kaimo bendruomenei, o skoningiausia stalo puošmena pripažintas Sandros Budriuvienės vynuogių ežiukas. Nominacija "Aromatingiausias vynas“ atiteko reibinietei Nijolei Andriuškevičienei už geltonųjų serbentų ir vyšnių vyną. Neliko nepastebėtas ir Aurelijos Narvydienės dygliuotasis melionas. Reta daržovė, išaugusi reibinietės darže, puikiai tinkanti ir maistui, ir dekoracijai.

Mykolinių proga mintos mįslės keturgyslės, atsakinėta į viktorinos klausimus, vaišintasi ir vakarota iki saulės laidos.

Net keturias nominacijas pelnė jungtinis skaistgiriečių stalas

Publikaciją remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

„Sidabrė“ 2017 m. spalio 4 d.